Australija siekia pasistatydinti didžiausią ir jautriausią pasaulyje 2,1 mlrd. JAV dolerių vertės radijo teleskopą „Square Kilometer Array“ (SKA, liet. k. – „Kvadratinio kilometro masyvas“). Jis turėtų suvienyti bendras australų-naujazelandiečių pastangas artimiausią rugsėjį paleisti milžinišką vadinamosios debesų kompiuterijos (anglų k. – „cloud computing“) projektą, kuris gali tapti vienu didžiausių mokslinio pobūdžio debesų kompiuterijos tinklų pasaulyje. Toks tinklas mokslo tikslais apjungtų daugybės pasaulyje veikiančių stacionarių kompiuterių resursus.
„Kvadratinio kilometro masyvas“, kaip galima įsivaizduoti iš pavadinimo, bus didžiulis. Maždaug 3,2 tūkst. kilometrų atstumu įvairiomis kryptimis nuo centrinės imtuvų sankaupos bus pastatyta maždaug 3 tūkst. palydovinių lėkščių. Tokia kolosali konstrukcija sukurs milijono kvadratinių metrų (vieno kvadratinio kilometro) apimantį duomenų registravimo plotą. Šis kompleksinis radijo teleskopas bus toks jautrus, jog juo bus galima fiksuoti pačią Visatos formavimosi pradžią siekiančius signalus ir iki šiol neregėtu detalumu sukartografuoti kosmoso erdvę.
Tai reiškia, kad kolosalaus dydžio prietaisas generuos sunkiai suvokiamus duomenų kiekius. Manoma, kad SKA informacijai gali prireikti tokių galios ir laikmenų išteklių, kokie viršytų visus dabartinio pasaulinio interneto resursus.
Australija jau investavo 80 mln. JAV dolerių į vakarinėje kontinento dalyje 2013-aisiais atidaromą Pozio centrą (Pawsey Center) – superkompiuterijos centrą, kurio „apsukos“ būtų vertinamos petaflopais. Petaflopas (anglų k. – „petaflop“) – kompiuterio gebėjimas per sekundę atlikti kvadrilijoną skaičiavimo operacijų. Šiuo metu tai būtų trečias galingiausias superkompiuterinis centras pasaulyje.
Tačiau bėgant laikui Pozio centro išteklių radijo teleskopo duomenims apdoroti imtų stigti. Tad 2020-aisiais, kai SKA projektas būtų įvykdytas tik iš dalies, jis būtų prikaupęs tiek informacijos, kiek gebėtų sutalpinti nebent debesų kompiuterijos masyvas.
„Apgyvendinti“ visą informaciją „Amazon“ debesų laikmenos tipo masyve atsieitų nepigiai, tačiau išskirsčius ją ne tik po įvairių universitetų, bet ir po visos planetos gyventojų kompiuterius, būtų galima duoti pradžią šios informacijos apdorojimo darbams. Kompiuterinių resursų dalijimosi pagrindu šis projektas, ko gero, bus laisvai prieinamas tiek astronomijos profesionalams, tiek mėgėjams.
Paieška archyve
