2026 m. vasarį nacionalinė elektros energijos gamyba Lietuvoje patenkino apie 64 proc. šalies elektros vartojimo poreikio, kuris išliko didelis – 1,28 TWh, arba net 23,4 proc. didesnis nei prieš metus, pernai vasarį, kai suvartota 1,03 TWh.
Asociatyvi nuotr.
Vėjo jėgainės ir toliau tiekė didžiausią elektros dalį vartojimui – 34 proc., per mėnesį pagaminusios dvigubai daugiau energijos nei 2025 m. vasarį, nors jų generacija, palyginti su sausiu, šį vasarį sumažėjo apie penktadaliu. Šiluminių elektrinių generacija vasarį buvo apie 18 proc. mažesnė nei sausį ir patenkino 17 proc. elektros vartojimo. Pradėjo ryškėti sezoninis saulės elektrinių generacijos augimas: vasarį jos pagamino elektros energijos beveik tris kartus daugiau elektros nei sausį. Dėl šalčių mėnesio pradžioje didėjo šiluminių elektrinių generacija, o vidutinė mėnesio didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 155 Eur/MWh ir buvo 2 proc. didesnė nei sausį, kai sudarė 152 Eur/MWh. Kainos vasarį augo ir kaimyninėse rinkose – Latvijoje, Estijoje, Švedijos SE4 zonoje ir Suomijoje.
Švelnesni orai vasario pabaigoje ir trumpesnis mėnuo lėmė, kad palyginti su sausiu, elektros vartojimas Lietuvoje buvo apie 9,7 proc. mažesnis nei rekordinį sausį, kai vartojimas siekė 1,41 TWh. Bet vasaris – antras didžiausio vartojimo mėnuo per pastaruosius metus. Panašus elektros vartojimo lygis buvo fiksuotas 2021 m. gruodį (apie 1,24 TWh).
Vasarį vėjo elektrinės patenkino didžiausią elektros vartojimo poreikio dalį, lyginant skirtingas gamybos technologijas ir importo kryptis. Jos generavo 0,43 TWh vartojimui reikalingos elektros – tiek pernai suvartojo Kauno rajono savivaldybė. Gamyba buvo apie 21 proc. mažesnė nei sausį (0,54 TWh), bet pagaminta du kartus daugiau nei prieš metus, pernai vasarį (0,21 TWh).
Šiemet per du pirmuosius mėnesius – sausį ir vasarį – vėjo elektrinės pagamino 0,97 TWh elektros energijos. Tai daugiau nei pagaminta 2020–2023 m. per pirmuosius tris mėnesius ir tik 5,8 proc. mažiau nei per 2024 m. pirmąjį ketvirtį (1,03 TWh) bei 14,9 proc. mažiau nei pernai per pirmuosius tris mėnesius (1,14 TWh).
Vėjo elektrinių įrengtoji galia per šį vasarį išaugo 4,3 proc., (110 MW) palyginti su 2025 m. metais. Saulės elektrinių įrengtoji galia per vasarį pasiekė 3241 MW.
Saulės elektrinės per vasario mėnesį pagamino 46 GWh elektros energijos – beveik tris kartus daugiau nei sausį (16 GWh) ir 12 proc. daugiau nei 2025 m. vasarį (41 GWh). Saulės generacija sudarė apie 4 proc. elektros vartojimo. Tai beveik tiek elektros, kiek vidutiniškai per 2025 metus suvartojo Jurbarko rajono savivaldybėje (49 GWh).
Šiluminių elektrinių generacija vasarį siekė 0,22 TWh – apie 18 proc. mažiau nei pernai sausį ir vasarį, kai generacija buvo po 0,27 TWh. Šiluminės elektrinės patenkino apie 17 proc. elektros vartojimo. Tiek elektros vidutiniškai per vieną 2025 m. ketvirtį suvartojo Palangos miestas (0,22 TWh).
Gaminančių vartotojų šalyje toliau sparčiai daugėja: per 2026 m. vasarį, palyginti su sausiu, aktyvių gaminančių vartotojų skaičius padidėjo 1 751, arba maždaug tiek, kiek gyventojų yra Vilkijoje, ir dabar yra iš viso apie 171 000 – tai daugiau negu yra gyventojų trečiame pagal jų skaičių Lietuvos mieste – Klaipėdoje. Bendras ir aktyvių, ir prijungtų gaminančių vartotojų skaičius šiuo metu siekia apie 175 700.
Aktyvių gaminančių vartotojų įrenginių įrengtoji galia 2026 m. vasario mėnesį buvo apie 2 316 MW, arba 4,93 proc. (108,9 MW) didesnė nei 2025 m. metais (2 207 MW). Nutolusiems gaminantiems vartotojams priklauso 18,1 proc., arba 419 MW įrengtosios galios, nenutolusiems gaminantiems vartotojams – apie 81,9 proc., arba 1 897 MW galios.
