Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1. Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais.

„Microsoft“ ir „LinkedIn“ pristatė 2024 m. darbo tendencijų indeksą – jungtinę ataskaitą apie dirbtinio intelekto būklę darbe, pavadintą „Dirbtinis intelektas – jau darbe. Dabar laukia sunkioji dalis“. Naujausia studija parodė, kaip vos po vienerių metų visame pasaulyje dirbtinis intelektas daro įtaką žmonių darbo, vadovavimo ir įdarbinimo būdams.

Dirbtinį intelektą vystanti kompanija „OpenAI“ pristatė patobulintą „ChatGPT“ versiją, nemokamą visiems naudotojams. Naujasis modelis atlieka teksto suvokimą, samprotauja, geba balsu reaguoti į vartotojo komandas, pagal nustatytą algoritmą vertinti žmogaus kūno kalbą, emocijas ar humoro jausmą.

Kad įmonės konfidencialūs duomenys atsirastų viešoje erdvėje, kartais nereikia nei kibernetinių atakų, nei programišių įsikišimo. Pakanka, kad darbuotojai naudojasi populiariais internetiniais dirbtinio intelekto įrankiais. Darbuotojai nesąmoningai gali kelti pavojų konfidencialiems verslo duomenims – rimta grėsmė.

Molėtų aerodrome įvyko Nacionalinis moksleivių mokomųjų palydovų konkurso „CanSat“ finalas, kuris subūrė net 16 komandų. Jos pristatė savo sukonstruotus palydovus, o pirmąją vietą ir galimybę atstovauti Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ iškovojo KTU inžinerijos licėjaus komanda „SpaceDroneSat“.

Jau kelis dešimtmečius plėtojama išmaniųjų namų koncepcija ir įvairios technologijos ilgą laiką dažniausiai buvo suvokiamos kaip būdas užtikrinti maksimalų komfortą. Tačiau pastaruoju metu išmanūs sprendimai tapo raktu ir į energijos taupymą, kuris liko itin aktualus siekiant ES energetinės nepriklausomybės tikslų. Išsamiai apie tai, kaip namų išmanizacija gali padėti taupyti, bus diskutuojama konferencijoje „Ateities energetika Baltijos šalyse 2024“.

Vos per dvejus trejus metus Europos automobilių rinkoje atsirado daugybė naujų, negirdėtų gamintojų iš Azijos. Daugiausia jie koncentruojasi į elektromobilius. Azijiečiai moka nustebinti įspūdingomis techninėmis savo gaminių charakteristikomis, technologijomis ir visa tai siūlo už santykinai mažą kainą. O kaip su kokybe ir patikimumu?

Birželio 23 dieną jau 102-ąjį kartą bus rengiamos legendinės pakilimo į Paiko kalną lenktynės – vienos populiariausių važiavimo į kalną varžybų pasaulyje. Joms specialius projektus kuria ne vien entuziastai, sporto komandos, bet ir automobilių gamintojai. Visų laikų trasos rekordas jau priklauso elektromobiliui. Daugėja elektromobilių ir dalyvių sąraše. Kuo jie pranašesni už įprastus automobilius?

Augantis susidomėjimas perovskitiniais saulės elementais ir didėjantys rinkos poreikiai jų tobulinimui paskatino KTU chemikų komandą sukurti naują medžiagą perovskitiniams saulės elementams. Jos panaudojimas pagerino energijos konvertavimo efektyvumą ir veikimo stabilumą šio tipo saulės baterijose.

Nepaisant sparčiai augančio susirūpinimo dėl klimato kaitos ir pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių yra pilnas iššūkių. Dalis veiksnių, kurie sulėtina perėjimą prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, kyla iš klaidingų įsitikinimų apie žaliąją energiją.

„Microsoft“ ir „LinkedIn“ pristatė 2024 m. darbo tendencijų indeksą – jungtinę ataskaitą apie dirbtinio intelekto būklę darbe, pavadintą „Dirbtinis intelektas – jau darbe. Dabar laukia sunkioji dalis“. Naujausia studija parodė, kaip vos po vienerių metų visame pasaulyje dirbtinis intelektas daro įtaką žmonių darbo, vadovavimo ir įdarbinimo būdams.

Dirbtinį intelektą vystanti kompanija „OpenAI“ pristatė patobulintą „ChatGPT“ versiją, nemokamą visiems naudotojams. Naujasis modelis atlieka teksto suvokimą, samprotauja, geba balsu reaguoti į vartotojo komandas, pagal nustatytą algoritmą vertinti žmogaus kūno kalbą, emocijas ar humoro jausmą.

Kad įmonės konfidencialūs duomenys atsirastų viešoje erdvėje, kartais nereikia nei kibernetinių atakų, nei programišių įsikišimo. Pakanka, kad darbuotojai naudojasi populiariais internetiniais dirbtinio intelekto įrankiais. Darbuotojai nesąmoningai gali kelti pavojų konfidencialiems verslo duomenims – rimta grėsmė.

Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos. Jei konkurenciją ribojantį rezultatą sukūrė DI, ar jo naudojimas gali padėti įmonei apsiginti nuo kaltinimų pažeidus konkurencijos teisę?

Į nacionalinę teisę iki spalio 17 d. turi būti perkelta Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų direktyva. Ja siekiama visoje bendrijoje padidinti itin svarbias funkcijas atliekančių įmonių ir organizacijų kibernetinio atsparumo lygį, sumažinti tarp skirtingų sektorių egzistuojančius kibernetinio atsparumo neatitikimus bei pagerinti informacijos mainus ir kolektyvinius gebėjimus, pasirengiant bei reaguojant į kibernetinius incidentus.

Beveik visi Lietuvos pradinukų tėvai imasi priemonių, siekdami kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, tačiau dauguma jų neįvertina mobiliųjų telefonų keliamų su turiniu susijusių grėsmių, rodo prieš kelerius metus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto mokslininkų atliktas tyrimas.

Kada vaikui verta suteikti asmeninį telefoną, kiek laiko ir kokiu tikslu jis gali naudotis išmaniuoju įrenginiu – galvą laužyti verčiantys klausimai visiems atžalas auginantiems tėvams. Naudojimasis išmaniuoju telefonu gali daryti įvairų poveikį bendrai vaiko gerovei, tačiau išvengti esminių grėsmių įmanoma.

Amžina kova tarp dviejų didžiausių mobiliųjų operacinių sistemų niekad nesiliauja. Nemenkas iššūkis gali tapti ir perėjimas iš „iOS“ į „Android“. Bent jau tai rodo neseniai atliktas „Android“ ir „iOS“ tyrimas.

5G Lietuvoje kasmet mušant naujus mobiliojo interneto spartos rekordus, pasaulinis ryšio technologijų traukinys jau juda 6G kryptimi. Nors šeštos kartos tinklą vis dar gaubia paslapties rūkas, jo inovacijas kuriantys mokslininkai atvirauja – 6G internetu padengs kiekvieną žemės lopinėlį, duos pradžią 3D lokalizacijai ir net galimai į vieną sujungs virtualų bei fizinį pasaulius.

2000-jų pradžioje kai kurie internautai buvo įsitikinę, kad interneto klaidos „404“ pavadinimas susijęs su tikrovėje egzistuojančiu paslaptingu kambariu, kuriame buvo pirmieji interneto serveriai. Vis dėlto, ši ir kitos legendos nepasitvirtino, o „404“ klaida paprasčiausiai rodo, kad suvesta svetainės nuoroda yra neteisinga arba visai neegzistuojanti.

Molėtų aerodrome įvyko Nacionalinis moksleivių mokomųjų palydovų konkurso „CanSat“ finalas, kuris subūrė net 16 komandų. Jos pristatė savo sukonstruotus palydovus, o pirmąją vietą ir galimybę atstovauti Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ iškovojo KTU inžinerijos licėjaus komanda „SpaceDroneSat“.

Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba daugiau kaip 72 tūkst. tonų jėgainės įrangos.

4 iš 10 Lietuvos gyventojų per artimiausius metus planuoja tobulinti savo asmeninius ar profesinius įgūdžius, rodo Europos socialinio fondo agentūros užsakymu atlikta apklausa. Visgi, kas ketvirtas tam nėra suplanavęs asmeninių lėšų ir planuoja ieškoti nemokamų mokymų, kursų.

Klaipėdos universitetas drauge su Kibernetinio saugumo ekspertų asociacija surengė mokymus Vakarų Lietuvos informacinių technologijų specialistams „Kibernetinio subjekto iššūkiai. Kaip spręsti 2024-aisiais?“. Pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame dalyvavo, savo patirtimi bei praktiniais patarimais dalijosi šios srities ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos bei Danijos, surinko gausią auditoriją.

Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, daugiausia – vėjo ir saulės. Turime Vyriausybės programas, energetikos strategiją, proveržio paketą, o saulės energetikos plėtros tempais pirmaujame pasaulyje. Atrodytų, tikslas – aiškus, o priemonių jį pasiekti – yra. Tik kodėl tuomet judėdami jo link iš tiesaus kelio nukreivojame į klystkelius ir aklavietes?

Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1. Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais.

Prestižinis tarptautinis mokslinis žurnalas „Laser & Photonics Reviews“ Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikų parengtą straipsnį išrinko pagrindiniu, o jo iliustracija atsidūrė ant 2024 m. gegužės mėn. nr. viršelio.

Tyrimai rodo, kad snaudimo mygtuką rytais spaudžia jaunesni suaugę, moterys bei naktinėti mėgstančios „pelėdos“. Dažniausia priežastis, dėl kurios žmonės yra linkę spausti snaudimo mygtuką, yra ta, kad pabudę jaučiasi vis dar pavargę ir nori ilgiau pamiegoti.

Vis labiau elektrifikuotame pasaulyje elektrikų vaidmuo dar niekada nebuvo toks svarbus. Tobulėjant technologijoms, didėja ir kvalifikuotų specialistų, galinčių įrengti, prižiūrėti ir remontuoti atlikti elektros darbus, tvarkyti elektros sistemas.

Jau atrodo įprasta tikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja darbo metu ar darbovietės suteiktomis priemonėmis. Tačiau susirašinėjimų skaitymas, pokalbių klausymas ar nuolatinis stebėjimas per kameras gali kaip reikiant pažeisti darbuotojų privatumą. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turite.