Daugelis žino, kad nepilnamečių atvaizdų viešinimas Lietuvoje yra draudžiamas. Vis tik socialinių tinklų laikais vaikų nuotraukų visur yra apstu: tiek jų tėvų profiliuose, tiek praeivių padarytose ir įkeltose nuotraukose, tiek ir žvaigždžių, „influencerių“ paskyrose, kur jų vaikus mato tūkstančiai sekėjų. O dėl to kyla vis daugiau neaiškumų – kokiais tiksliai atvejais jau gali grėsti atsakomybė?

Dirbtinio intelekto technologijoms vis labiau veržiantis į mūsų gyvenimus, jų reguliavimas ir reglamentavimas tampa karšta diskusijų tema. Niekas neabejoja, kad dirbtinis intelektas atvers dideles galimybes tiems, kas mokės jį įgalinti, tačiau ne mažiau kalbama ir apie rizikas bei iššūkius.

Viena po kitos kuriamos inovacijos ėmė iš esmės keisti švietimo sistemą – pedagogams tenka plėsti kompetencijas ir pritaikyti naujas technologijas mokymo procesuose. Tai atveria galimybes perteikti informaciją greičiau, įdomiau ir atliepti kiekvieno mokinio individualius poreikius. Ekspertų teigimu, Lietuva švietimo skaitmenizavimo srityje jau atrodo neblogai, visgi dar yra kur pasistengti.

JAV prieš kelias savaites iškėlus ultimatumą dėl tolesnio „TikTok“ egzistavimo, šios platformos likimas pakibo ant plauko ir Europos Sąjungoje. Reaguodama į nuotaikas už Atlanto, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, paskelbė, kad šio trumpų vaizdo įrašų socialinio tinklo uždraudimas ES vis dar nėra atmestas. Tačiau tokie pareiškimai yra veikiau spaudimas pačiai „TikTok“, nei konkrečiais veiksmais galintys virsti ketinimai.

Lietuva vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta.

Balandžio ir gegužės mėnesiais visoje Lietuvoje jau antrą kartą vyko jaunųjų inžinierių čempionatas, o jame dalyvaujantys moksleiviai turėjo sukonstruoti kuo unikalesnę, kūrybiškesnę ir įdomesnę Goldbergo mašiną. Kol vienos komandos konstravo mašinas, demonstruojančias, kaip veikia atsinaujinanti energetika, kitos komandos parodė, kaip technologijų pagalba be jokio žmogaus indėlio galima pagaminti mėsainį.

Pietų Korėja jau kitąmet, 2025-aisiais, savo šalies mokyklose startuoja su pirmaisiais skaitmeniniais vadovėliais. Iš pradžių į švietimo sistemą bus įvesti matematikos, anglų kalbos ir informatikos, o vėliau, 2026-2028 metais, – ir visų likusių mokomųjų dalykų skaitmeniniai vadovėliai.

Per pastaruosius ketverius metus lietuvių požiūris į 5G reikšmingai pasikeitė. Tokią išvadą pateikė šiemet atliktas tyrimas, nustatęs smarkiai geresnį visuomenės informuotumą ir palankesnį naujosios mobiliojo ryšio technologijos vertinimą. Vis dėlto tam tikros tautiečių baimės yra įsišakniję tiek, kad jų nepajėgus įveikti nei gerėjantis švietimas, nei auganti 5G svarba kasdieniam gyvenimui.

Gegužės 17-ą dieną 55 mokomosios mokinių bendrovės prekybos centre „Vilnius Outlet“ varžėsi dėl geriausios titulo ir kelialapio į „Gen-E“ Europos antreprenerystės festivalį Italijoje, Katanijos regione. Geriausią bendrovę „Lietuvos Junior Achievement“ organizuotoje „Nacionalinėje eXpo“ rinko daugiau nei 100 komisijos narių – įvairių Lietuvos verslo įmonių ir institucijų atstovų.

Siekdami skatinti jaunimą domėtis dirbtinio intelekto (DI) technologijomis ir jų panaudojimu įvairiose srityse, Nacionalinės švietimo agentūros „EdTech“ centras kartu su Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija ir Lietuvos moksleivių sąjunga parengė moksleiviams skirtą šešių laidų ciklą „AI_biblioteka“.

Kaip parodė tyrimas, 2022–2023 metais net 50 proc. šalies gyventojų įsigijo elektrinių transporto priemonių ir įrankių. Pusės tyrimo respondentų dalyvių motyvas įsigyti tokią įranga buvo jos patogumas naudoti bei prižiūrėti, o ketvirtadalis nauja technika pakeitė gendančią, sugedusią. Tik 28 proc. apklausos dalyvių teigė, kad jų namų ūkyje nesusidarė nebenaudojamos elektronikos atliekų ar atsargų

Molėtų aerodrome įvyko Nacionalinis moksleivių mokomųjų palydovų konkurso „CanSat“ finalas, kuris subūrė net 16 komandų. Jos pristatė savo sukonstruotus palydovus, o pirmąją vietą ir galimybę atstovauti Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ iškovojo KTU inžinerijos licėjaus komanda „SpaceDroneSat“.

Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba daugiau kaip 72 tūkst. tonų jėgainės įrangos.

4 iš 10 Lietuvos gyventojų per artimiausius metus planuoja tobulinti savo asmeninius ar profesinius įgūdžius, rodo Europos socialinio fondo agentūros užsakymu atlikta apklausa. Visgi, kas ketvirtas tam nėra suplanavęs asmeninių lėšų ir planuoja ieškoti nemokamų mokymų, kursų.

Klaipėdos universitetas drauge su Kibernetinio saugumo ekspertų asociacija surengė mokymus Vakarų Lietuvos informacinių technologijų specialistams „Kibernetinio subjekto iššūkiai. Kaip spręsti 2024-aisiais?“. Pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame dalyvavo, savo patirtimi bei praktiniais patarimais dalijosi šios srities ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos bei Danijos, surinko gausią auditoriją.