Susivieniję 14-os šalių mokslininkai, technologijų ekspertai ir jaunimas pasitelkia išmaniąsias technologijas kovai su interneto priklausomybėmis. Išmanioji programėlė, sukurta su paauglių pagalba, tarptautiniame moksliniame tyrime BootStRaP Europoje padės mokslininkams nagrinėti problemų keliančio interneto naudojimo rizikos veiksnius vertinant žmonių kasdienius įpročius skaitmeninėje erdvėje

„Ignitis gamyba“ sėkmingai užbaigė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) 1-ojo hidroagregato kapitalinį remontą. Atlikti darbai leidžia dar 15 metų pratęsti agregato tarnavimo laiką, užtikrinant patikimą elektros energijos gamybą ir papildomų paslaugų teikimą.

Siekdama sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, Nacionalinė žemės tarnyba tobulins Žemės informacinę sistemą ir plės jos funkcionalumus.

UAB „Aispeco“ lietuvių įmonė, kartu su partneriu „eSmart Systems“ AS, kurio pagrindinė būstinė yra įsteigta Norvegijoje, įgyvendino autonominės duomenų rinkimo platformos projektą „Smart Falcon“.

Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus jau gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

„Ignitis gamyba“ sėkmingai užbaigė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) 1-ojo hidroagregato kapitalinį remontą. Atlikti darbai leidžia dar 15 metų pratęsti agregato tarnavimo laiką, užtikrinant patikimą elektros energijos gamybą ir papildomų paslaugų teikimą.

Pilotinio projekto metu vienoje Vilniaus pervažų sumontuota inovatyvi vaizdo kamera, paremta LIDAR technologija. Jos pagalba galima stebėti pervažą kertančių objektų padėtį, atstumą bei dydį realiu laiku.

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiemet planuoja investuoti 9 mln. eurų į viešos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystymą.

Pirkinių pristatymo į namus ateitis vienareikšmiškai siejama su autonominėmis technologijomis. Lietuva šioje srityje ne vejasi kitus, o imasi ir lyderystės, kuri atneša naudingų įžvalgų visai rinkai. Vilniuje pirmąkart Europoje judriame miesto centro eisme jau dalyvavo autonominių automobilių flotilė.

Kauno oro uoste netrukus planuojama pradėti keleivių terminalo plėtros darbus. Po rekonstrukcijos, kurią planuojama pabaigti 2025-ųjų viduryje, išaugs ir terminalo erdvės, ir technologijų pažanga. Būtent dėl modernių IT ir kitų aviacijos technologinių sprendimų iš Kauno keliauti taps patogiau ir greičiau.

Siekdama sklandžiai įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusius teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su Žemės įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimais, Nacionalinė žemės tarnyba tobulins Žemės informacinę sistemą ir plės jos funkcionalumus.

UAB „Aispeco“ lietuvių įmonė, kartu su partneriu „eSmart Systems“ AS, kurio pagrindinė būstinė yra įsteigta Norvegijoje, įgyvendino autonominės duomenų rinkimo platformos projektą „Smart Falcon“.

Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus jau gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Lietuvos skaitmeninių technologijų įmonės „Terra IT“ ir „Synergy Effect“ su Vilniaus universitetu ir prof. Tomo Krilavičiaus vadovaujama mokslininkų komanda per ateinančius du metus įgyvendins ambicingą logistikos technologijų projektą.

Lietuvos kosmoso verslo sektorius ir toliau veržiasi į priekį – radarinius palydovų duomenis apdorojančios ir panaudojančios įmonės UAB „Geomatrix“ ir UAB „Coetus“ tapo Europos kosmoso agentūros inicijuojamo projekto, skirto Baltijos jūros regionui kovoti su klimato kaitos iššūkiais, konsorciumo dalimi.

Lietuvos oro erdvė visoje šalies teritorijoje bus stebima nuo žemesnio aukščio. Oro navigacijos paslaugų teikėja per pusantrų metų ketina įdiegti antrinio stebėjimo sistemą, projekto vertė 3,6 mln. eurų.

„Telia“ kartu su „Microsoft“ ir Švedijos telekomunikacijų įrangos milžine „Ericsson“ išbandė sprendimą, užtikrinantį nuolatinį nešiojamųjų kompiuterių prisijungimą prie 5G ryšio.

„Tele2“ visos grupės mastu tęsia kovą su vaikų išnaudojimu internete. Vien per praėjusius metus „Tele2“ užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys.

Ryšių reguliavimo tarnybos iššūkį sukurti naujovišką koncepciją ir priemonę, kuri leistų efektyviau naudoti radijo dažnius ir palengvinti prieigos prie spektro suteikimą, įgyvendins UAB „Cellular Expert“.

Didžiausios IT sprendimų ir paslaugų teikėjos Baltijos šalyse „Atea“ iniciatyva, dvejose „Topo centro“ parduotuvėse startuoja pilotinė socialinė iniciatyva, skirta palengvinti žmonių, turinčių klausos negalią, kasdienybę ir padidinti paslaugų jiems prieinamumą.

Susivieniję 14-os šalių mokslininkai, technologijų ekspertai ir jaunimas pasitelkia išmaniąsias technologijas kovai su interneto priklausomybėmis. Išmanioji programėlė, sukurta su paauglių pagalba, tarptautiniame moksliniame tyrime BootStRaP Europoje padės mokslininkams nagrinėti problemų keliančio interneto naudojimo rizikos veiksnius vertinant žmonių kasdienius įpročius skaitmeninėje erdvėje

Šiuolaikinės skaitmeninės technologijos transformuoja Lietuvos aukštąsias mokyklas – šiandien jos integruojamos į studijų procesą, darbuotojų profesinių kompetencijų ugdymą, kuriamos naujos, inovatyvios studijų ir mokymų programos.

Nuo pat pirmosios Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos iki dabartinės devintosios „Europos horizontas“ programos KTU pagal laimėtą finansavimą užima pirmą vietą tarp visų Lietuvos dalyvių institucijų. Bendra pritraukta suma siekia 33,2 mln. Eur.

Atskirtis tarp mokslininkų ir visuomenės mažėja – „Vilnius Tech“ Piliečių mokslo centras tiesia tiltus tarp mokslo bendruomenės ir piliečių. Žmonėms įsitraukus į mokslo procesus, kartu tyrinėjant ir analizuojant duomenis, mokslinių tyrimų nauda pasiekia kur kas platesnę visuomenės dalį.

Virtuali realybė (VR) vis plačiau integruojama į įvairias veiklos sritis. Jos naudojimas ne tik praturtina mūsų vaizdinius pojūčius, bet ir suteikia galimybę labiau įsigilinti į įvairius procesus bei patirti juos intensyviau. KTU mokslininkų komanda su partneriais šiuo metu vysto naują projektą, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti VR technologiją chirurgijos mokyme.