Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininko dr. Daliaus Ratauto ir komandos apžvalginis straipsnis, publikuotas prestižiniame „ACS Sensors“ žurnale, sulaukė išskirtinio „ACS Editors’ Choice“ įvertinimo. Šie vertinimai teikiami Amerikos chemijos draugijos (angl. American Chemical Society, ACS) iniciatyva. Kasdien iš 70 ACS leidžiamų žurnalų atrenkamas vienas straipsnis, išsiskiriantis aktualumu ir reikšme visuomenei. Šis įvertinimas – reikšmingas tarptautinis pripažinimas ne tik komandos vykdomiems darbams, bet ir VU GMC plėtojamai bioanalizės bei biojutiklių mokslinei krypčiai.
 Asm. archyvo nuotr. |
|---|
GMC mokslininko straipsnyje pateikiama kritinė šios mokslo srities analizė – nagrinėjama, kodėl, nepaisant daugiau kaip tris dešimtmečius trunkančių intensyvių tyrimų, elektrocheminiai DNR biojutikliai klinikinėje praktikoje vis dar taikomi ribotai. Tokios apžvalgos padeda ne tik įvertinti ir atskirti technologijas, turinčias realų pritaikymo potencialą, bet ir formuoja būsimas mokslinių tyrimų kryptis.
Pasak dr. D. Ratauto, idėja parengti apžvalginį straipsnį kilo iš ilgametės darbo patirties kuriant elektrocheminius DNR biojutiklius. Tyrėjai nuo pat pradžių siekė, kad jų atliekami tyrimai ir kuriamos technologijos būtų pritaikomos praktikoje ir atneštų naudą visuomenei.
„Kai su komanda pradėjome elektrocheminių DNR biojutiklių tyrimus VU GMC Bioanalizės skyriuje, praktinis pritaikymas ir nauda visuomenei visuomet buvo vieni svarbiausių mūsų tikslų. Tačiau dirbdami susidūrėme su ribomis, kurios parodė, kad tarp laboratorinių rezultatų ir realaus klinikinio pritaikymo dažnai egzistuoja didelis atotrūkis. Straipsnyje aptariame šio atotrūkio priežastis ir siūlome galimas jo mažinimo kryptis“, – sako mokslininkas.
Anot jo, straipsnio tikslas nėra parodyti technologijos trūkumus ar suabejoti jos perspektyvumu. Priešingai – kritinė analizė leidžia geriau suprasti, kokių sprendimų reikia, kad elektrocheminiai DNR biojutikliai galėtų tapti plačiau taikoma diagnostikos priemone.
„Šie biojutikliai yra labai perspektyvi technologija, jei mokslinės vizijos derinamos su DNR biologija, technologiniais iššūkiais, klinikiniu poreikiu ir rinkos realijomis. DNR yra programuojama molekulė, kuri gali būti plačiai naudojama ne tik kaip tyrimų objektas, bet ir kaip funkcinis įrankis naujos kartos biojutikliuose“, – teigia tyrėjas.
Tarptautinis „ACS Editor’s Choice“ įvertinimas, pasak dr. D. Ratauto, yra visos komandos darbo pripažinimas ir įrodymas, kad reikšmingi moksliniai rezultatai gimsta atviroje, kūrybiškumą skatinančioje akademinėje aplinkoje.
„Esu dėkingas visai komandai, ypač Bioanalizės skyriaus vadovui dr. Mariui Dagiui. Didelė akademinė laisvė, pasitikėjimas tyrėjais ir erdvė savarankiškoms idėjoms yra tai, kas leidžia pasiekti tarptautiniu mastu matomus rezultatus“, – sako pagrindinis straipsnio autorius.
Straipsnį „Quo vadis, electrochemical DNA biosensor? Lessons from three decades of SNP sensing“, publikuotą žurnale „ACS Sensors“, parengė Dalius Ratautas, Skomantas Serapinas, Deimantė Stakelytė, Simona Guobužaitė, Andrijana Danytė ir Marius Dagys.
Paieška archyve
