Astronomai, naudodami „James Webb“ teleskopą, užfiksavo nepaprastą reginį – ankstyvojoje Visatoje besiformuojančią išskirtinai masyvią galaktiką, vienu metu jungiantis bent šešioms mažesnėms.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Sistemos TGSSJ1530+1049 šviesa iki mūsų keliauja daugiau nei 12 milijardų metų, taigi matome ją tokią, kokia buvo Visatai esant vos apie 1,5 milijardo metų amžiaus. Tyrėjai nukreipė „Webbą“ į šią vietą danguje, nes ankstesni radijo stebėjimai rodė neaiškius aktyvios supermasyvios juodosios skylės požymius.
Naujieji duomenys atskleidė, kad aplinka kur kas sudėtingesnė nei tikėtasi: vietoj vienos galaktikos – ištisas mažiausiai šešių galaktikų ir dar keturių mažiau aiškių medžiagos telkinių kompleksas. Keturios galaktikos pasirodė esančios stebėtinai masyvios – kartu jos turi šimtus milijardų Saulės masių žvaigždžių vos dešimties kiloparsekų skersmens srityje; palyginimui, Saulę nuo Paukščių Tako centro skiria aštuoni kiloparsekai. Tai daro sistemą viena tankiausių žinomų masyvių galaktikų sankaupų iš šios ankstyvosios Visatos epochos.
Tokios struktūros vadinamos protospiečiais – milžiniškų galaktikų spiečių, kuriuos matome šiandien, pirmtakais. Tyrėjai mano, kad pagavo retą akimirką, kai kelios masyvios galaktikos dar egzistuoja atskirai, bet jau pradeda jungtis į vieną kur kas didesnę. Panašūs telkiniai aptinkami ir skaitmeniniuose modeliuose, kuriuose sekamas Visatos struktūrų formavimasis. Visos galaktikos per kelis milijardus metų nuo stebimojo laiko turėtų susijungti į vieną, dydžiu prilygstančią didžiausioms šiandieninėms spiečių centrų galaktikoms.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Open Journal of Astrophysics“.
Paieška archyve
