Moderniausiu kosminiu teleskopu užfiksuotuose aukštos skiriamosios gebos vaizduose matyti baltąją nykštukę supantis ryškiaspalvis ūkas bei vidinis regionas aplink centre esančią mirštančią žvaigždę, rašo „The Guardian“.
Baltoji nykštukė / Mančesterio universiteto nuotr.
Jameso Webbo kosminis teleskopas pateikia itin detalų iki šiol nematytą paskutinės tolimos žvaigždės gyvavimo stadijos vaizdą.
Tarptautinės astronomų grupės paskelbtose nuotraukose matoma Žiedo ūku vadinama spurgos formos švytinčių dujų struktūra – gerai žinomas kosminis objektas, esantis maždaug už 2600 šviesmečių nuo Žemės.
Šis ūkas susiformavo mirštančiai žvaigždei į kosmosą paskleidus didžiulį kiekį medžiagos, iš kurios susidarė ryškiaspalviai žiedai, besiplečiantys burbulai ir sudėtingi, tįsiūs debesys.
Teleskopo artimosios infraraudonosios spinduliuotės kamera („Nircam“) darytose didelės raiškos nuotraukose matyti ne tik besiplečiančio ūko apvalkalo struktūra, bet ir vidinis regionas aplink centre esančią baltąją nykštukę – labai tankią maždaug planetos dydžio žvaigždę.
Vidinis regionas aplink baltąją nykštukę / Mančesterio universiteto nuotr.
„Manoma, kad tokios žvaigždės kaip Saulė savo gyvenimą baigs kaip baltosios nykštukės, nusimesdamos išorinius apvalkalus, iš kurių vėliau susiformuos nuostabūs planetiniai ūkai, apšviečiami labai karštos netrukus baltosiomis nykštukėmis tapsiančių žvaigždžių spinduliuotės“, – sakė mokslininkų grupei vadovaujantis Londono universiteto koledžo fizikos ir astronomijos profesorius emeritas Michaelas Barlowas.
Spalvotas ūko juostas sukuria cheminiai elementai, skleidžiantys skirtingo ilgio bangų šviesą. Analizuodami nuotraukas astronomai tikisi daugiau sužinoti apie sudėtingus procesus, kurių metu susidaro ūkų struktūros, taip pat žvaigždžių ir jų į kosmosą paskleidžiamų elementų gyvavimo ciklus.
Paieška archyve
