Dirbtiniam intelektui (DI) tobulėjant atsiranda ne tik galimybių inovacijoms, bet ir rizikų. Skirtingos Lietuvos institucijos stebi DI vystymąsi ir vertina, kaip jis gali keisti taisyklių taikymą. Vienos tokių – Konkurencijos institucijos. Jei konkurenciją ribojantį rezultatą sukūrė DI, ar jo naudojimas gali padėti įmonei apsiginti nuo kaltinimų pažeidus konkurencijos teisę?

Į nacionalinę teisę iki spalio 17 d. turi būti perkelta Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų direktyva. Ja siekiama visoje bendrijoje padidinti itin svarbias funkcijas atliekančių įmonių ir organizacijų kibernetinio atsparumo lygį, sumažinti tarp skirtingų sektorių egzistuojančius kibernetinio atsparumo neatitikimus bei pagerinti informacijos mainus ir kolektyvinius gebėjimus, pasirengiant bei reaguojant į kibernetinius incidentus.

Pastaruoju metu šalyje vis dažniau girdimi siūlymai, jog kiniška programinė įranga jau įrengtose saulės ir vėjo elektrinėse privalo būti keičiama į vakarietišką. Kodėl tiek Lietuvai, tiek visai Europai naudinga ir netgi būtina mažinti priklausomybę atsinaujinančioje energetikoje nuo kiniškos programinės įrangos?

Technologijų pasaulyje vis dažniau aptarinėjami DI agentai – virtualūs asistentai, galintys ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti konkrečius veiksmus. Jau galima išbandyti ir pirmąsias šios karštos naujienos versijas. Tiesa, tikrųjų DI pagalbininkų dar reiks palaukti, o klausimų kelia jų saugumas.

Dirbtiniam intelektui (DI) vis stipriau įsitvirtinant pasaulyje, pastebimi ne tik jo pliusai, bet ir papildomi iššūkiai. Su DI pagalba galima ne tik optimizuoti darbo procesą, bet ir atlikti patį darbą, o tai kelia papildomų klausimų, pavyzdžiui, ką laikyti darbo autoriumi?

Visame pasaulyje kilus susirūpinimui dėl dirbtinio intelekto sparčios pažangos ir nesankcionuoto jo naudojimo, ryžtingų veiksmų ėmėsi Europos Parlamentas – priėmė Dirbtinio intelekto įstatymą. Jis aiškiai apibrėžia DI technologijų rizikos lygius bei nustato, kas gali grėsti identifikavus pažeidimus.

Ne tik valstybės įmonės, bet ir verslas – nuo nedidelių įmonių ar startuolių, iki solidžių kompanijų, efektyvindamos veiklą, vis dažniau atsisako serverinių biurų patalpose ir žengia pirmyn – renkasi tapti duomenų centrų dalimi. Jei, renkantis pirmuosius duomenų centrus, mažiau dėmesio buvo skiriama jų pažangumui ir teikiamų paslaugų kokybei, tai pastaruoju metu svarbios tampa ne tik techninės jų galimybės, bet ir tvarumas.

„Microsoft“ atliktas tyrimas apie dirbtinio intelekto panaudojimą šiuolaikiškose darbo vietose atskleidė, kad „Copilot“ sparčiai kuria vertę. Vartotojai pranešė, kad kasdien sutaupo bent po 11 minučių ir pagerina savo produktyvumą, auga jų pasitenkinimas darbu ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, pavyksta sumažinti susitikimų, kuriuose reikia dalyvauti, skaičių.

Nors geriausi šiuolaikiniai natūralios kalbos modeliai jau lenkia žmogų kai kuriais aspektais, pavyzdžiui, kalbų mokėjime, jie vis dar nesiekia eksperto lygio visose srityse. Tačiau būtent toks siekis yra visų didžiųjų DI įmonių tikslų sąraše. Spėliojama, kad bendrasis dirbtinis intelektas gali būti pasiektas artimiausiu metu, o numatomos datos svyruoja nuo 2025 iki 2030 metų.

Saugumo užtikrinimas įvairiose kasdienio gyvenimo srityse tampa vis labiau susijęs su aukštosiomis technologijomis. Karinis konfliktas Ukrainoje dar aiškiau parodė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Lietuvoje kasdien fiksuojami dažnėjantys bandymai įsilaužti į vietinius tinklus.

Įsivaizduokite darbuotoją, kuris niekada nemiega, nedaro klaidų ir apdoroja kalnus duomenų per kelias sekundes. Tokia yra dirbtinio intelekto (DI) galia. Tai burtininkas, kuris gali nustatyti paslėptas tendencijas, išversti sudėtingą finansinį žargoną į paprastą kalbą ir leisti itin tiksliai apdoroti duomenis. Skamba grėsmingai? O gal kaip tik įgalina?

Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai.

Iki 2026 m. daugiau nei 100 milijonų žmonių kasdieniuose darbuose pasitelks dirbtinį intelektą ir taip prisidės prie organizacijų augimo. Šios įmonės, manoma, kad pasieks net 50 % geresnių rezultatų. Kaip paskatinti darbuotojus nebijoti dirbtinio intelekto ir motyvuoti jį integruoti atliekant kasdienius darbus?

Iš visų technologijų, šiandien antraštėse dažniausiai mirga vadinamasis dirbtinis intelektas ir jo pagrindu kuriami technologiniai sprendimai. Pabandykime panagrinėti, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mūsų informacijos paieškos internete įpročius. Visgi, „Google“ paieška šiandien yra beveik neatsiejama nuo naudojimosi internetu.

Tamsiajame internete rasta daugiau nei 54 mlrd. slapukų, atskleidžia naujausias tyrimas. Net 77 mln. – iš Lietuvos. Nors slapukai labiau žinomi tiesiog kaip naršymo įrankis, paaiškėjo, kad programišiams jie padeda vogti duomenis ir gauti prieigą prie įvairių sistemų.