Vykdant VĮ Ignalinos atominės elektrinės (IAE) eksploatavimo nutraukimą, nuo 2010-ųjų iki šių metų gegužės jau išmontuota apie 40 proc., arba daugiau kaip 72 tūkst. tonų jėgainės įrangos.

4 iš 10 Lietuvos gyventojų per artimiausius metus planuoja tobulinti savo asmeninius ar profesinius įgūdžius, rodo Europos socialinio fondo agentūros užsakymu atlikta apklausa. Visgi, kas ketvirtas tam nėra suplanavęs asmeninių lėšų ir planuoja ieškoti nemokamų mokymų, kursų.

Klaipėdos universitetas drauge su Kibernetinio saugumo ekspertų asociacija surengė mokymus Vakarų Lietuvos informacinių technologijų specialistams „Kibernetinio subjekto iššūkiai. Kaip spręsti 2024-aisiais?“. Pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame dalyvavo, savo patirtimi bei praktiniais patarimais dalijosi šios srities ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos bei Danijos, surinko gausią auditoriją.

Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, daugiausia – vėjo ir saulės. Turime Vyriausybės programas, energetikos strategiją, proveržio paketą, o saulės energetikos plėtros tempais pirmaujame pasaulyje. Atrodytų, tikslas – aiškus, o priemonių jį pasiekti – yra. Tik kodėl tuomet judėdami jo link iš tiesaus kelio nukreivojame į klystkelius ir aklavietes?

Akademinės bendruomenės, verslas ir valstybinės institucijos vis dažniau apjungia pajėgas ieškodami galimybių kartu plėtoti naujoves pažangių skaitmeninių technologijų srityje. Vykdomuose projektuose, bendradarbiauja skirtingų sričių atstovai su skirtingomis žiniomis ir įgūdžiais, siekdami išspręsti partnerių pasiūlytus iššūkius, pasiūlyti naujų idėjų ar technologijų taikymo galimybių.

Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuri suteiks vartotojams „teisę į remontą“, leidžiančią ilgiau naudotis elektronikos prietaisais – nuo išmaniųjų telefonų iki skalbimo mašinų. Turint omenyje, kad 2022-aisiais pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – net 62 mln. tonų, aplinkosaugos specialistai iniciatyvą sveikina ir paaiškina, kuo ji naudinga gyventojams.

Taisyklės numato, kad socialinių tinklų naudotojas turi būti vyresnis nei 13 metų amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas antras tėvas savo pradinuką užregistruoja socialiniuose tinkluose. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip tėvai suvokia mobiliuosiuose telefonuose slypinčias grėsmes.

Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre viešėjo ir pranešimą skaitė Rytų Talino centrinės ligoninės gydytojas radiologas, Talino technikos universiteto profesorius Peeter Ross. Savo paskaitoje jis kalbėjo bei kvietė diskutuoti, kaip Europos šalių sveikatos priežiūros sistemoje galima būtų išnaudoti skaitmenizaciją.

Mokslo istorijos metraščiuose tokie vardai kaip Marie Curie, Rosalind Franklin ir Ada Lovelace skamba kaip novatorės, pionierės, kurios nepaisė visuomenės normų ir įnešė svarų indėlį į mokslo srityje. Jų pasiekimai yra įkvėpimo šaltinis, tačiau šiomis dienomis, moterų kelias STEAM disciplinose tebėra nelengvas.

Gegužės 3-iąją Vilniuje, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete, prasidės 30-oji Baltijos šalių informatikos olimpiada. Renginys, kuriame dalyvaus beveik aštuoniasdešimt moksleivių iš 12 šalių, per šiuos metus aplink save subūrė unikalią bendruomenę, kuri ne tik atveria duris į svajonių karjerą, bet ir dovanoja draugų bei saviraiškos galimybę.

Protingų namų ekspertai iš „JUNG Vilnius“ 2024 metų tarptautinės statybų verslo parodos „RESTA“ lankytojams demonstruoja, jog namai gali tapti dinamiška aplinka, kuri su mumis sąveikauja, supranta mūsų poreikius ir padeda gyventi patogesnį gyvenimą.

Šį savaitgalį Tech-Park Kaunas virto inovacijų sostine – daugiau nei šimtas dalyvių su mentorių pagalba hakatone „Tech_Champ 2024“ kūrė „medtech“ ir „digitech“ konceptus savo startuoliškiems produktams bei paslaugoms. Tarp dalyvių buvo ne tik jau patyrusių startuolių vystytojų, bet ir studentų bei moksleivių, kurie drąsiai pristatinėjo savo idėjas komisijai.

Į įvairius Europos universitetų aljansus įsilieję Lietuvos aukštosios mokyklos atliko toliaregišką sprendimą, tačiau, pasak švietimo ekspertų, norint ir toliau gerinti šalies švietimo sistemos kokybę, jiems privaloma nenutraukti bendradarbiavimo.

Finansų programėlė „Revolut“ paskelbė finansinių sukčių ir klientų apsaugos metų ataskaitą. Ji atskleidė, kad 61 proc. sukčiavimo atvejų pernai prasidėjo „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose, o sparčiausiai augo fiktyvius darbo pasiūlymus bei „garantuotą“ pelną žadančių investicinių sukčių.

Kvantinės technologijos gali skambėti kaip labai sudėtingas ir toli nuo mūsų esantis dalykas. Tačiau šios technologijos jau kuria pokyčius mūsų gyvenimuose. Kvantiniai kompiuteriai gali pakeisti dabartinius šifravimo standartus, saugančius mūsų slaptažodžius. Kvantinės technologijos gali pasitarnauti ir vaistų kūrime. Ši sritis plėtojama ir mūsų šalyje.