Automatizacija sunaikins darbo vietas. Tokios ir panašios diskusijos per pastaruosius kelerius metus tapo aktualios ne tik tarp skeptikų, bet ir tarp aktyvių visuomenės narių bei mokslininkų, tiriančių hipotetinį fenomeną.
Pasak ateities teorijų, nedarbo lygis pasieks neįtikėtiną mąstą dėl automatizacijos sukeltos laisvų darbo vietų krizės. Pavyzdžiui, anot 2013 metais Oksfordo universiteto mokslininkų atliktos analizės, Jungtinėse Amerikos Valstijose 47 proc. iš 702 skirtingų darbų atsiduria „kompiuterizacijos“ rizikos grupėje. Panašų tyrimą atliko ir Australijos mokslininkai, kurių teigimu 44 proc. visų pasaulio profesijų per ateinantį dešimtmetį atsidurs rizikos grupėje arba bus automatizuotos.
Tačiau ar iš tiesų darbo rinkos ateitis tokia niūri? Ar mes skubame masinio nedarbo link? Ar mus absoliučiai pakeis galingi kompiuteriai ir intelektualūs robotai, klausia portalas theconversation.com.
Vienos didžiausių duomenų inovacijų grupės Australijoje „Data61“ vyresnysis mokslininkas ir strategas Stefan Hajkowicz tokioms teorijoms taria „ne“ ir teigia, kad prognozės nėra objektyvios.
Visgi mokslininkas yra linkęs pripažinti, kad darbo sektoriaus laukia rimti išbandymai, tačiau juos labiau skatins ne darbo stygius, o besikeičiantys darbo procesai. „Eksponentinis įrenginių komunikacijos, ekonomikos platformos, e-komercijos, socialinių medijų naudojimo, kompiuterio galios ir informacijos kiekio optimizavimo, interneto skvarbos ir kitų sričių auginimas pakeis darbo pobūdį,“ – teigia S. Hajkowicz ir skatina prisiminti Nobelio premijos laureato Ronald Coase teoriją apie darbo organizavimą.
„The Conversation“ publikuotame straipsnyje Stefan Hajkowicz taip pat primena apie jau įvykusius staigius pokyčius darbo rinkoje ir bendrojoje ekonomikoje. Publikacijos autoriaus teigimu, 1750-1850 metais vykusi pramonės revoliucija žmonijai dovanojo daugybę technologinių išradimų, kurie palaipsniui pagerino pramonės produktyvumą. Tai tapo didesnio darbo užmokesčio ir didesnio užimtumo priežastimi.
Ieškodamas paralelių tarp praėjusių amžių ir šiandienos, Stefan Hajkowicz cituoja autorių Mark Twain, kuris kartą yra pasakęs, jog istorija nesikartoja, tačiau rimuojasi.
Galbūt iš tiesų turėtume žvelgti ne į ateitį, o į praeitį, kad suprastume kas mūsų laukia? Juk kol kas vykę technologiniai pokyčiai ir sukurti neįtikėtini išradimai darbo palengvinimui žmonijai atnešė daugiau naudos nei žalos. Pasak Stefan Hajkowicz, mes nevykstame į darbo vietų sunaikinimo era, priešingai, žengiame į evoliucijos tarpsnį, kuriame viskas keisis ir tobulės. Tačiau, kaip yra iš tiesų, parodys tik laikas.
