Antradienį Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas pritarė dviejų Lietuvai labai svarbių energetikos srities rezoliucijų projektams. Viename iš jų pateikiamos ES energetikos sąjungos gairės, o kitoje kalbama apie elektros jungtis.
„Iki galo veikianti, tarpusavyje sujungta energetikos vidaus rinka yra ateities energijos sąjungos pagrindas“, – pažymi EP komitetas. Jo nariai siūlo, kad Europos Komisija parengtų savanorišką mechanizmą, kuris leistų ES šalims kartu pirkti energijos išteklius.
Europarlamentarai „pabrėžia, kad ES ypač svarbu panaikinti valstybių narių ir regionų atskirtį nuo vidaus energijos rinkos“, ir mano, kad „ES turėtų padėti šioms pažeidžiamiausioms šalims įvairinti energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus“. Komitetas susirūpinęs dėl siūlomo „Nord Stream“ dujotiekio dvigubinimo įtakos energetiniam saugumui, tiekimo įvairinimui ir ES šalių solidarumo principui. Jo nariai ragina Europos Sąjungą „derėtis su trečiosiomis šalimis laikantis vienos pozicijos“, užtikrinti didesnį energetikos susitarimų skaidrumą ir „sustiprinti Europos Komisijos vaidmenį su energetika susijusiose derybose“.
Pripažindamas visuomenės susirūpinimą dėl skalūnų dujų, EP komitetas ragina šalis, kurios nuspręs tęsti jų žvalgybą ar gavybą, laikytis Europos Komisijos rekomendacijų dėl minimalių šios srities principų. Savo ruožtu europarlamentarai ragina aktyviau plėtoti nuosavus Europos energijos išteklius. Komiteto įsitikinimu, „Europos energijos ištekliai turėtų būti visiškai išnaudoti siekiant padidinti ES energijos tiekimo saugumą“, o „energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energija turi vaidinti svarbų vaidmenį“ mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas.
Komitetas siekia, kad visi ES teisės aktai dėl energijos sąjungos būtų priimami Europos Parlamento ir ES Tarybos lygiomis galiomis.
Kitos rezoliucijos projekte, kuriam antradienį taip pat pritarė EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas, remiamas ES iškeltas 10 proc. bendrų elektros energijos jungčių tikslas, tačiau kartu pažymima, kad netikslinga siekti vieno rodiklio ES mastu, o reikia skatinti atskirus regionus susitarti dėl ambicingesnių, moksliniais įrodymais pagrįstų sujungimo tikslų iki 2030 m.
Europarlamentarai atkreipia dėmesį į tai, kad dvylika ES šalių, daugiausia ES periferijoje, dar nėra pasiekusios 10 proc. elektros energijos tinklų sujungimo tikslo. „Susirūpinę dėl to, kad Baltijos valstybių tinklai iki šiol yra sinchronizuoti su Rusijos elektros energijos sistema ir nuo jos priklausomi“, jie „ragina skubiai sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su kontinentinės Europos tinklu siekiant užtikrinti visapusišką integraciją į elektros energijos vidaus rinką, didesnį elektros energijos tiekimo saugumą ir saugų sistemos veikimą“.
10 proc. elektros tinklų sujungimo tikslas iki 2020 m. buvo priimtas pernai spalį Europos Vadovų Tarybos. Europos Komisijos vertinimu, jam įgyvendinti reikės 35 mlrd. eurų. Didžioji dalis šios finansinės paramos bus skiriama per „Connecting Europe“ priemonę.
Abi šios rezoliucijos nėra teisės aktai – jomis europarlamentarai išreiškia savo poziciją. EP plenarinėje sesijoje dėl jų numatoma balsuoti gruodžio 14–17 d.
Paieška archyve
