Nauji kruvini mūšiai Irake, Somalyje; būsto paskolų krizė JAV; bado grėsmė visam pasauliui. Niekas iš šių faktų mums nei trupučio neberūpės, jei du Havajuose gyvenantys vyrai, užpildę paraišką teismui, pasirodys esą teisūs.
Jie mano, jog Ženevos apylinkėse statomas didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC), kuriame jau šią vasarą bus atliekami elementariųjų dalelių bandymai, gali sukurti juodąją skylę, arba ką nors panašaus, kas lems pasaulio - o gal netgi Visatos - pabaigą.
Mokslininkai teigia, jog tai tikrai mažai tikėtina - nors jie pripažįsta, jog dėl visa ko ėmėsi kai kurių „pasitikrinimo“ priemonių.
Statydami didįjį hadronų priešpriešinių srautų greitintuvą (angl. Large Hadron Collider - LHC), pasaulio fizikai sugaišo 14 metų ir išleido 8 milijardus dolerių. Jame bus atliekami protonų ir kitų elementariųjų dalelių susidūrimo eksperimentai. Taip tikimasi sukurti tokį energijos tankį, kuris atitiktų sąlygas mūsų Visatoje praėjus maždaug vienai trilijoninei sekundės daliai po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai po to analizuos gautus rezultatus, tikėdamiesi daugiau sužinoti apie masės prigimtį, bandys surasti ir paaiškinti įvairių jėgų veikimo principus ir kitus gamtos reiškinius.
Tačiau Walteris L. Wagneris ir Luisas Sancho nutarė paprieštarauti Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkams. Jie remiasi faktu, jog egzistuoja tikimybė, kad greitintuvas gali sukurti (neskaitant kitų smulkesnių „baisybių“) mažytė juodąją skylę, kuri jų teigimu gali „suvalgyti“ Žemę. Arba greitintuvas gali sukurti kokią nors kitą keistenybę, kuri mūsų planetą gali konvertuoti į susitraukusią tankią ir mirusią nuolaužą, sudarytą iš kažko, jų ieškinyje pavadinto „keistąja medžiaga“. Ieškinyje taip pat teigiama, jog CERN nepateikė poveikio aplinkai analizės, kaip to reikalauja Nacionalinis aplinkosaugos aktas (angl. National Environmental Policy Act).
Nors tai skamba keistai, ši byla paliečia rimtą klausimą, nedavusį ramybės inžinieriams ir mokslininkams pastaruosius dešimtmečius - kaip įvertinti naujų revoliucinių eksperimentų riziką, ir kas turi teisę nuspręsti, ar bus einama į priekį, ar ne.
Kovo 21 dieną Honululu valstybiniam apygardos teismui pateiktas ieškinys reikalauja laikino CERN veiksmų, susijusių su LHC bandymais, apribojimo, kol jie pateiks saugumo ir poveikio aplinkai įvertinimo ataskaitą. Atsakovais įvardijama Energetikos ministerija, Fermi nacionalinė greitintuvo laboratorija (Fermi National Accelerator Laboratory), Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation) ir CERN.
JAV Teisingumo ministerijos atstovas, atstovaujantis Energetikos ministeriją, atskleidė, jog teismo posėdis numatytas birželio 16 dienai. Kol kas lauksime tolimesnių rezultatų...
Paieška archyve
