Antradienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis į Lietuvos teisę perkeliamos atnaujintos Europos Sąjungos (ES) teisės aktų nuostatos dėl baterijų atliekų, elektronikos atliekų tvarkymo bei atliekų tarpvalstybinio vežimo.
Kadangi baterijų atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Baterijų ir baterijų atliekų reglamentas, kuris taikomas tiesiogiai, Atliekų tvarkymo įstatyme paliekamos tik tos nuostatos, kurios detalizuoja pagrindinius baterijų atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo procesus (baterijų atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo procedūras). Jame taip pat numatyta, kokių institucijų nustatyta tvarka registruojami baterijų gamintojai, tvarkoma baterijų ir jų atliekų apskaita.
„Pakeitimais atsisakome nebeaktualių priemonių, kurios neatitinka ES reikalavimų, ir pereiname prie aiškesnės sektoriaus atsakomybės. Tai leis sukurti efektyvesnę atliekų tvarkymo sistemą ir sudarys palankesnes galimybes žiedinės ekonomikos plėtrai“, – sako viceministrė Akvilė Gargasaitė.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisose atsisakyta nuostatų, kad baterijas ir akumuliatorius Lietuvos rinkai tiekiantiems gamintojams būtų taikomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, jei jie nevykdo Vyriausybės nustatytų baterijų atliekų tvarkymo užduočių, kadangi toks mokestis neatitinka ES reglamente numatytų sankcijų taikymo principų.
Vietoje to, Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytos baudos už kiekvieną atitinkamos kategorijos baterijų atliekų toną, nesurinktą pagal Baterijų ir baterijų atliekų reglamente nustatytą surinkimo užduotį. Už kiekvieną nesurinktą nešiojamųjų baterijų ar mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų toną grės bauda nuo 5 500 iki 13 750 eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais numatytos baudos ir už kitus ES baterijų reglamento pažeidimus. Pavyzdžiui, už nešiojamųjų ar mažųjų transporto priemonių baterijų tiekimą Lietuvos rinkai neužsiregistravus grėstų 13 750–27 500 eurų bauda už kiekvieną baterijų toną. Už neteisingų duomenų pateikimą baterijų apskaitoje būtų skiriama nuo 6 000 eurų siekianti bauda, kurios dydis priklausytų nuo neapskaityto baterijų kiekio.
Gamintojo atsakomybės pareigas baterijų gamintojai turės vykdyti kolektyviai, t. y. turės būti paskiriama gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, kuri šias pareigas įgyvendins baterijų gamintojų vardu. Automobilių baterijų, elektrinių transporto priemonių baterijų ir pramoninių baterijų atveju gamintojai galės rinktis – vykdyti individualiai arba kolektyviai.
Įgyvendinant ES reglamentą dėl atliekų vežimo, nustatytos sąlygos, kurias patenkinęs atliekų tvarkytojas galės supaprastinta procedūra – gavęs išankstinį sutikimą – iš kitų ES valstybių narių atsivežti atliekas į jo turimą atliekų naudojimo įrenginį. Taip pat nustatytos sąlygos, kada toks išankstinis sutikimas keičiamas arba panaikinamas jo galiojimas.
Į Lietuvos teisę taip pat perkelti elektronikos direktyvos pakeitimai. Jais nustatyta, nuo kada elektronikos gamintojai ir importuotojai turės finansuoti fotovoltinių plokščių ir kitos įrangos, kuriai anksčiau nebuvo taikoma elektronikos direktyva, atliekų tvarkymą.
