Klaipėdos universitetas drauge su Kibernetinio saugumo ekspertų asociacija surengė mokymus Vakarų Lietuvos informacinių technologijų specialistams „Kibernetinio subjekto iššūkiai. Kaip spręsti 2024-aisiais?“. Pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame dalyvavo, savo patirtimi bei praktiniais patarimais dalijosi šios srities ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos bei Danijos, surinko gausią auditoriją.

Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, daugiausia – vėjo ir saulės. Turime Vyriausybės programas, energetikos strategiją, proveržio paketą, o saulės energetikos plėtros tempais pirmaujame pasaulyje. Atrodytų, tikslas – aiškus, o priemonių jį pasiekti – yra. Tik kodėl tuomet judėdami jo link iš tiesaus kelio nukreivojame į klystkelius ir aklavietes?

Akademinės bendruomenės, verslas ir valstybinės institucijos vis dažniau apjungia pajėgas ieškodami galimybių kartu plėtoti naujoves pažangių skaitmeninių technologijų srityje. Vykdomuose projektuose, bendradarbiauja skirtingų sričių atstovai su skirtingomis žiniomis ir įgūdžiais, siekdami išspręsti partnerių pasiūlytus iššūkius, pasiūlyti naujų idėjų ar technologijų taikymo galimybių.

Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuri suteiks vartotojams „teisę į remontą“, leidžiančią ilgiau naudotis elektronikos prietaisais – nuo išmaniųjų telefonų iki skalbimo mašinų. Turint omenyje, kad 2022-aisiais pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – net 62 mln. tonų, aplinkosaugos specialistai iniciatyvą sveikina ir paaiškina, kuo ji naudinga gyventojams.

Technologijų pasaulyje vis dažniau aptarinėjami DI agentai – virtualūs asistentai, galintys ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti konkrečius veiksmus. Jau galima išbandyti ir pirmąsias šios karštos naujienos versijas. Tiesa, tikrųjų DI pagalbininkų dar reiks palaukti, o klausimų kelia jų saugumas.

Vos per dvejus trejus metus Europos automobilių rinkoje atsirado daugybė naujų, negirdėtų gamintojų iš Azijos. Daugiausia jie koncentruojasi į elektromobilius. Azijiečiai moka nustebinti įspūdingomis techninėmis savo gaminių charakteristikomis, technologijomis ir visa tai siūlo už santykinai mažą kainą. O kaip su kokybe ir patikimumu?

Birželio 23 dieną jau 102-ąjį kartą bus rengiamos legendinės pakilimo į Paiko kalną lenktynės – vienos populiariausių važiavimo į kalną varžybų pasaulyje. Joms specialius projektus kuria ne vien entuziastai, sporto komandos, bet ir automobilių gamintojai. Visų laikų trasos rekordas jau priklauso elektromobiliui. Daugėja elektromobilių ir dalyvių sąraše. Kuo jie pranašesni už įprastus automobilius?

Augantis susidomėjimas perovskitiniais saulės elementais ir didėjantys rinkos poreikiai jų tobulinimui paskatino KTU chemikų komandą sukurti naują medžiagą perovskitiniams saulės elementams. Jos panaudojimas pagerino energijos konvertavimo efektyvumą ir veikimo stabilumą šio tipo saulės baterijose.

Nepaisant sparčiai augančio susirūpinimo dėl klimato kaitos ir pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą, perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių yra pilnas iššūkių. Dalis veiksnių, kurie sulėtina perėjimą prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, kyla iš klaidingų įsitikinimų apie žaliąją energiją.

LRT televizijos studijoje grindimis važinėja nedidukas robotas, atliekantis užduotį. Jis geba rinkti šešiakampes kaladėles ir dėti jas ant žaidimų lentos. Apie roboto sukūrimą pasakojo Vilniaus licėjaus robotikos komandos nariai, grįžę iš JAV, Hiustone, vykusio pasaulio robotikos čempionato.

Technologijų pasaulyje vis dažniau aptarinėjami DI agentai – virtualūs asistentai, galintys ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti konkrečius veiksmus. Jau galima išbandyti ir pirmąsias šios karštos naujienos versijas. Tiesa, tikrųjų DI pagalbininkų dar reiks palaukti, o klausimų kelia jų saugumas.

Dirbtiniam intelektui (DI) vis stipriau įsitvirtinant pasaulyje, pastebimi ne tik jo pliusai, bet ir papildomi iššūkiai. Su DI pagalba galima ne tik optimizuoti darbo procesą, bet ir atlikti patį darbą, o tai kelia papildomų klausimų, pavyzdžiui, ką laikyti darbo autoriumi?

Visame pasaulyje kilus susirūpinimui dėl dirbtinio intelekto sparčios pažangos ir nesankcionuoto jo naudojimo, ryžtingų veiksmų ėmėsi Europos Parlamentas – priėmė Dirbtinio intelekto įstatymą. Jis aiškiai apibrėžia DI technologijų rizikos lygius bei nustato, kas gali grėsti identifikavus pažeidimus.

Ne tik valstybės įmonės, bet ir verslas – nuo nedidelių įmonių ar startuolių, iki solidžių kompanijų, efektyvindamos veiklą, vis dažniau atsisako serverinių biurų patalpose ir žengia pirmyn – renkasi tapti duomenų centrų dalimi. Jei, renkantis pirmuosius duomenų centrus, mažiau dėmesio buvo skiriama jų pažangumui ir teikiamų paslaugų kokybei, tai pastaruoju metu svarbios tampa ne tik techninės jų galimybės, bet ir tvarumas.

„Microsoft“ atliktas tyrimas apie dirbtinio intelekto panaudojimą šiuolaikiškose darbo vietose atskleidė, kad „Copilot“ sparčiai kuria vertę. Vartotojai pranešė, kad kasdien sutaupo bent po 11 minučių ir pagerina savo produktyvumą, auga jų pasitenkinimas darbu ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, pavyksta sumažinti susitikimų, kuriuose reikia dalyvauti, skaičių.

Beveik visi Lietuvos pradinukų tėvai imasi priemonių, siekdami kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, tačiau dauguma jų neįvertina mobiliųjų telefonų keliamų su turiniu susijusių grėsmių, rodo prieš kelerius metus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto mokslininkų atliktas tyrimas.

Kada vaikui verta suteikti asmeninį telefoną, kiek laiko ir kokiu tikslu jis gali naudotis išmaniuoju įrenginiu – galvą laužyti verčiantys klausimai visiems atžalas auginantiems tėvams. Naudojimasis išmaniuoju telefonu gali daryti įvairų poveikį bendrai vaiko gerovei, tačiau išvengti esminių grėsmių įmanoma.

Amžina kova tarp dviejų didžiausių mobiliųjų operacinių sistemų niekad nesiliauja. Nemenkas iššūkis gali tapti ir perėjimas iš „iOS“ į „Android“. Bent jau tai rodo neseniai atliktas „Android“ ir „iOS“ tyrimas.

5G Lietuvoje kasmet mušant naujus mobiliojo interneto spartos rekordus, pasaulinis ryšio technologijų traukinys jau juda 6G kryptimi. Nors šeštos kartos tinklą vis dar gaubia paslapties rūkas, jo inovacijas kuriantys mokslininkai atvirauja – 6G internetu padengs kiekvieną žemės lopinėlį, duos pradžią 3D lokalizacijai ir net galimai į vieną sujungs virtualų bei fizinį pasaulius.

2000-jų pradžioje kai kurie internautai buvo įsitikinę, kad interneto klaidos „404“ pavadinimas susijęs su tikrovėje egzistuojančiu paslaptingu kambariu, kuriame buvo pirmieji interneto serveriai. Vis dėlto, ši ir kitos legendos nepasitvirtino, o „404“ klaida paprasčiausiai rodo, kad suvesta svetainės nuoroda yra neteisinga arba visai neegzistuojanti.

Klaipėdos universitetas drauge su Kibernetinio saugumo ekspertų asociacija surengė mokymus Vakarų Lietuvos informacinių technologijų specialistams „Kibernetinio subjekto iššūkiai. Kaip spręsti 2024-aisiais?“. Pirmasis tokio pobūdžio renginys, kuriame dalyvavo, savo patirtimi bei praktiniais patarimais dalijosi šios srities ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos bei Danijos, surinko gausią auditoriją.

Lietuva išsikėlė tikslą iki 2030-ųjų visiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių, daugiausia – vėjo ir saulės. Turime Vyriausybės programas, energetikos strategiją, proveržio paketą, o saulės energetikos plėtros tempais pirmaujame pasaulyje. Atrodytų, tikslas – aiškus, o priemonių jį pasiekti – yra. Tik kodėl tuomet judėdami jo link iš tiesaus kelio nukreivojame į klystkelius ir aklavietes?

Akademinės bendruomenės, verslas ir valstybinės institucijos vis dažniau apjungia pajėgas ieškodami galimybių kartu plėtoti naujoves pažangių skaitmeninių technologijų srityje. Vykdomuose projektuose, bendradarbiauja skirtingų sričių atstovai su skirtingomis žiniomis ir įgūdžiais, siekdami išspręsti partnerių pasiūlytus iššūkius, pasiūlyti naujų idėjų ar technologijų taikymo galimybių.

Praėjusį mėnesį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, kuri suteiks vartotojams „teisę į remontą“, leidžiančią ilgiau naudotis elektronikos prietaisais – nuo išmaniųjų telefonų iki skalbimo mašinų. Turint omenyje, kad 2022-aisiais pasaulyje susidarė rekordinis elektronikos atliekų kiekis – net 62 mln. tonų, aplinkosaugos specialistai iniciatyvą sveikina ir paaiškina, kuo ji naudinga gyventojams.

Taisyklės numato, kad socialinių tinklų naudotojas turi būti vyresnis nei 13 metų amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas antras tėvas savo pradinuką užregistruoja socialiniuose tinkluose. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip tėvai suvokia mobiliuosiuose telefonuose slypinčias grėsmes.

Vis labiau elektrifikuotame pasaulyje elektrikų vaidmuo dar niekada nebuvo toks svarbus. Tobulėjant technologijoms, didėja ir kvalifikuotų specialistų, galinčių įrengti, prižiūrėti ir remontuoti atlikti elektros darbus, tvarkyti elektros sistemas.

Jau atrodo įprasta tikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja darbo metu ar darbovietės suteiktomis priemonėmis. Tačiau susirašinėjimų skaitymas, pokalbių klausymas ar nuolatinis stebėjimas per kameras gali kaip reikiant pažeisti darbuotojų privatumą. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turite.

Krūties vėžio ir plaučių diagnostikai Šeškinės poliklinikoje naudojamas dirbtinis intelektas. Gydytojai sako, kad tokiu būdu taupomas ne tik pacientų, bet ir medicinos darbuotojų laikas, gydymo įstaigos ištekliai. Lietuviai, pritaikantys dirbtinį intelektą medicinoje, sako, kad tokie sprendimai gydymo įstaigose populiarėja.

Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Nors vaizdinis dalinimasis informacija dominuoja virtualioje erdvėje, mokslinių tyrimų apie paauglių dalinimąsi nuotraukomis nėra itin gausu. Išleista monografija „Paauglių savęs atskleidimas socialiniuose tinkluose“ prisideda prie išsamesnio tokio paauglių elgesio supratimo.

Islandijoje jau ketvirtą kartą per keturis mėnesius išsiveržė beveik aštuonis šimtmečius neaktyvus ugnikalnis. Su pirmosiomis technologijomis, atsirado platesnės galimybės tyrinėti geologinius procesus. Pasirodo, kad ir kiekvienas iš mūsų „Google Earth“ programėlėje gali rasti taškus, kur vyksta žemės drebėjimai.