Investuotojų pasitikėjimas Lietuva pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius metus – 70 proc. apklaustų užsienio investuotojų svarsto galimybę čia steigti arba plėsti veiklą per artimiausius trejus metus. Vis dėlto DI srityje šalis dar turi pasitempti: tik 36 proc. respondentų Lietuvą laiko patrauklesne DI investicijų kryptimi nei kitos pasaulio šalys.Investuotojų pasitikėjimas Lietuva pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius metus – 70 proc. apklaustų užsienio investuotojų svarsto galimybę čia steigti arba plėsti veiklą per artimiausius trejus metus. Vis dėlto dirbtinio intelekto (DI) srityje šalis dar turi pasitempti: tik 36 proc. respondentų Lietuvą laiko patrauklesne DI investicijų kryptimi nei kitos pasaulio šalys. Tai rodo naujausias EY „Europe Attractiveness Survey 2026" tyrimas.
Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
„Pozityvus investuotojų sentimentas Lietuvos atžvilgiu yra rekordiškai aukštas ir tai atspindi konkrečius pokyčius rinkoje: stiprėjančią pramonę, gilėjančią talentų bazę ir aiškesnį politinį kursą gynybos bei energetikos klausimais. Vis dažniau investuotojai Lietuvą renkasi aukštesnės pridėtinės vertės veikloms – tyrimų padaliniams ir technologijų kūrimui", – komentuoja Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
EY tyrimo duomenimis, Lietuvos investicinį patrauklumą labiausiai stiprina du veiksniai – talentų kokybė (kaip pagrindinį kriterijų investuoti įvardijo 34 proc. apklaustųjų) ir infrastruktūra (28 proc.). Visgi investuotojų sprendimus pradeda lemti ir kiti apylygiai svarbūs kriterijai: vis didesnį svorį įgyja makroekonominis stabilumas (22 proc.), energijos kaštai (22 proc.), reguliavimo aplinka (20 proc.) ir inovacijos (20 proc.). Reguliavimo svarba per dvejus metus išaugo bene labiausiai – nuo 6 proc. 2024 m. iki 20 proc. šiemet.
DI proveržis – tarp galimybės ir vidutinybės
Šių metų EY tyrimas taip pat atskleidė, kad DI tampa atskira investicinių sprendimų sritimi, ir Lietuvos pozicija joje kol kas neapibrėžta. 38 proc. tyrimo dalyvių Lietuvą laiko mažiau patrauklia DI investicijų, inovacijų ir diegimo kryptimi nei kitos pasaulio šalys, 36 proc. – patrauklesne, o dar 26 proc. – vienodai patrauklia. Pasak L. Dičpetrio, toks beveik tolygus pasiskirstymas reiškia, kad Lietuvos vieta DI investicijų žemėlapyje per artimiausius dvejus ar trejus metus priklausys ne nuo istorinių pasiekimų ar pranašumų, o nuo konkrečių sprendimų šalyje.
Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis atkreipia dėmesį, kad DI tampa vis svarbesne investicijų darbotvarkės dalimi dėl jau vykstančios sektorių transformacijos: „Šių metų pradžioje atlikome globalių verslo paslaugų centrų bei IRT sektorių apklausą, kuri parodė aiškią pokyčių kryptį – tradicines operacines funkcijas keičia duomenų inžinerijos, dirbtinio intelekto ir didžiųjų kalbos modelių sprendimų kūrimo kompetencijos. DI tampa natūralia aukštesnės pridėtinės vertės veiklų plėtros dalimi, todėl turime kryptingai ir operatyviai stiprinti tas sritis, kurios lems, ar Lietuva šioje transformacijoje bus tarp lyderių.“
EY tyrimo duomenimis, investuotojai aiškiai nurodo, kur jie nori matyti pažangą DI srityje. Daugiausia, 54 proc. apklaustųjų, akcentuoja technologinės infrastruktūros plėtrą – duomenų centrus, atviras duomenų bazes ir skaičiavimo pajėgumus. 44 proc. pabrėžia DI verslumo skatinimą per mokesčių lengvatas, dotacijas ir inovacijų centrus. Po 42 proc. respondentų nurodo poreikį stiprinti darbuotojų DI kompetencijas ir aktyviau diegti DI viešajame sektoriuje.
„DI jau nebėra atskira technologijų sritis – jis tampa tuo esminiu pranašumu, persmelkiančiu visus sektorius nuo gynybos iki viešųjų paslaugų. Lietuva turi stiprią poziciją: skaitmenizuotas viešasis sektorius, stipri inžinerinė bazė, brandi fintech ekosistema. Bet investuotojai šiandien klausia konkrečių dalykų: kur įrengti duomenų centrai, kiek kainuoja jų aptarnavimas, kokia skaičiavimo galia, kokie mokestiniai sprendimai taikomi DI įmonėms. Šie atsakymai bus labai svarbūs, jei Lietuva nenori likti vidutinybių grupėje", – sako L. Dičpetris.
Energijos kainos reikšmė mažėja
Nors energijos kaina Baltijos regione išlieka svarbiausiu investicijų kriterijumi (29 proc.), Lietuvoje šio veiksnio svarba mažėja – pernai jį kaip pagrindinį nurodė 28 proc. respondentų, o šiemet jau tik 22 proc. investuotojų.
Beveik pusė (48 proc.) apklausos respondentų nurodė, kad mūsų šalis yra arti energetinio saugumo, energijos prieinamumo ir tvarumo pusiausvyros taško. Kad šis balansas būtų pasiektas, 39 proc. investuotojų rekomenduotų aktyviau rūpintis energijos prieinamumu, 37 proc. – dar daugiau dėmesio skirti projektams, kurie gausintų atsinaujinančios energijos išteklius ir mažintų anglies dioksido pėdsaką.
L. Dičpetris atkreipia dėmesį, kad investuotojų pastebėjimai ir vertinimai iš esmės atliepia Lietuvos nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją bei naujojo ES finansavimo laikotarpio prioritetus. „Tolesnė žaliosios energetikos plėtra, energijos kaupimo sprendimai, tinklų modernizavimas ir skaitmenizavimas – jau vykstantys procesai, tačiau svarbu juos paspartinti, kad tai taptų tikru Lietuvos pranašumu“, – teigia EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Pagrindinės rizikos – geopolitiniai iššūkiai, kaštai ir kompetencijos
Nors EY tyrimas rodo augančius investuotojų ketinimus ir lūkesčius, rizikos veiksniai išlieka ryškūs. 48 proc. apklaustų investuotojų geopolitinę įtampą įvardija kaip vieną iš trijų pagrindinių rizikų Lietuvos investiciniam patrauklumui per artimiausius trejus metus.
Toliau vienodai dažnai įvardijamos makroekonominės sąlygos (lėtas augimas, aukštos palūkanos, didelis viešasis įsiskolinimas) ir augantys verslo kaštai – kiekvieną iš šių rizikų pažymėjo po 28 proc. respondentų. Po jų rikiuojasi geresnės sąlygos investuoti konkuruojančiose šalyse (20 proc.), galimas politinis nestabilumas (18 proc.) ir įgūdžių trūkumas (18 proc.).
L. Dičpetris atkreipia dėmesį, kad rusijos pilno masto invazija į Ukrainą investuotojams reiškia dvejopą efektą. Viena vertus, ji didina rizikos suvokimą ir saugumo kaštus. Kita vertus, atveria naujų galimybių gynybos pramonėje, kibernetiniame saugume, energijos kaupime, atsinaujinančioje energetikoje, tinklų plėtroje ir logistikoje. „Svarbu pasinaudoti šiomis galimybėmis bei stiprinti mūsų žmonių, įmonių ir visos šalies inovatyvumą, atsparumą ir gebėjimą adaptuotis naujoje strateginėje aplinkoje. Taip užtikrinsime ilgalaikę mūsų visų gerovę“, – komentuoja L. Dičpetris.
