Didmeninių elektros energijos kainų palyginimas
2022 m. spalio mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje (angl. day-ahead) buvo 189,33 Eur/MWh. Palyginus su praėjusiu mėnesiu, susiformavo 51,28 proc. mažesnė kaina (2022 m. rugsėjo mėnesį kainos vidurkis buvo 359,68 Eur/MWh).
Elektros kainos pokytį lėmė:
- sumažėjusi didmeninė gamtinių dujų kaina;
- padidėjęs vėjo generuojamos elektros energijos kiekis;
- sąlyginai šilti rudens orai.
Latvijoje spalio elektros kaina siekė 189,28 Eur/MWh, Estijoje 174,29 Eur/MWh, Švedijos SE4 kainų zonoje 74,15 Eur/MWh. Ataskaitinį mėnesį aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje fiksuota spalio 1 d. ir siekė 286,28 Eur/MWh.
Lietuvos rugsėjo mėnesių vidutinė kaina 2019—2021 m. laikotarpiu siekė apie 62,3 Eur/MWh, o 2022 m. spalio mėn. elektros kaina pasiekė 189,33 Eur/MWh, t. y. buvo 3 kartus aukštesnė už vidurkį.
Gamyba ir vartojimas
Spalį vidutinė nacionalinė elektros generacija didėjo. Palyginus su rugsėjo mėnesio duomenimis, nacionalinė gamyba vidutiniškai padidėjo 19 proc. ‒ rugsėjį pagaminta 295,18 GWh, o spalį nacionalinė generacija siekė vidutiniškai 352,40 GWh. Elektros energijos suvartojimas 2022 m. spalio mėn. siekė 941,89 GWh. Rugsėjį elektros suvartojimas siekė 896,31 GWh, t. y. spalį suvartojimas didėjo 5 proc.
Spalio vėjo elektrinių generuotos elektros energijos kiekis didėjo 61 proc. ‒ spalį sugeneruota 148,37 GWh, rugsėjį ‒ 92,01 GWh, šiluminių elektrinių elektros energijos gamyba didėjo 8 proc. (rugsėjį sugeneruota 74,77 GWh, spalį ‒ 80,49 GWh). Saulės elektrinių gamyba mažėjo 33 proc. ‒ rugsėjį saulės elektrinės sugeneravo 34,58 GWh, spalį ‒ 20,06 GWh. Hidroelektrinių gamyba didėjo 20 proc. ir siekė 66,89 GWh (rugsėjį ‒ 56,20 GWh).
Skirtumas tarp didžiausios vidutinės paros valandos 19—20 val. kainos (296,1 Eur/MWh) ir mažiausios vidutinės paros valandos 02‒03 val. (CET laiku) kainos (98,13 Eur/MWh) yra 3 kartai. Tokia tendencija suponuoja, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, keisdami savo vartojimo įpročius ‒ perkeldami savo vartojimą į kitus laikotarpius, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos planus.
Kitos susijusios rinkos
Vidutinė gamtinių dujų kaina 2022 m. spalio mėn. „GET Baltic“ biržoje siekė 121,98 Eur/MWh, palyginus su 2022 m. rugsėjo mėn., vidutinė kaina sumažėjo 33 proc. (rugsėjo mėn. kaina siekė 213,55 Eur/MWh).
Apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos EEX biržoje 2022 m. spalio mėn. pabaigoje siekė 78,69 Eur/tCO2e. Vidutinė ATL kaina EEX biržoje siekė 69,48 Eur/tCO2e (rugsėjį vidutinė ATL kaina siekė 69,54 Eur/tCO2e).
Šiam vertinimui naudojami dviejų tipų finansiniai produktai ‒ sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos produktai ENOFUTBL Q1-23 ir ENOFUTBL Q2-23 (angl. Nordic Electricity Base Quarter Future) ir dėl kainų skirtumo tarp sisteminės „Nord Pool“ rinkos kainos ir Latvijos elektros rinkos kainų zonos produktai SYRIGFUTBL Q1-23 ir SYRIGFUTBL Q2-23 (angl. Nordic EPAD Electricity Base Quarter Future). Vertinami šių finansinių produktų paros kainų indeksai (angl. Daily fix). Šių dviejų produktų paros kainų indeksų suma atspindi kainą Latvijos kainų zonoje produktų pristatymo laikotarpiui (2023 m. I ketv. ir 2023 m. II ketv.).
Kadangi Latvijos ateities sandorių rinkos likvidumas yra mažas (nereprezentatyvus įvykdytų sandorių skaičius), naudojama teorinė produkto fiksuotos paros kainos vertė, kuri yra nustatoma operatoriaus (Nasdaq) numatyta tvarka.
2022 m. spalio mėn. pabaigoje sudarytų ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q1-23 + SYRIGFUTBL Q1-23), kuri atspindi didmeninės Latvijos kainų zonos kainą 2023 m. I ketv., siekė 340 Eur/MWh. Atitinkamai dėl 2023 m. II ketv. pristatymo laikotarpio ateities sandorių kainos suma (ENOFUTBL Q2-23 + SYRIGFUTBL Q2-23) siekė 262,20 Eur/MWh.
Atsižvelgus į tai, jog elektros energijos kainų skirtumas Latvijos ir Lietuvos kainų zonos yra istoriškai sąlyginai mažas, panašios kainų tendencijos prognozuojamos ir Lietuvos kainų zonoje. Pažymėtina, kad šie sandoriai atspindi nagrinėtu laikotarpiu vyravusius rinkos dalyvių lūkesčius, kurie ateityje pasikeitus aplinkybėms gali ir kisti.
Tarpsisteminiai pralaidumai
Importas iš Švedijos spalio mėnesį siekė 428,42 GWh (1,19 proc. mažiau nei 2022 m. rugsėjį). Lietuva į Švediją elektros energijos neeksportavo. 2022 m. rugsėjį Lietuva iš Švedijos importavo 433,59 GWh, o elektros energijos neeksportavo.
Importas iš Latvijos spalio mėnesį siekė 272,94 GWh (14,96 proc. mažiau nei 2022 m. rugsėjį). Lietuva į Latviją eksportavo 11,24 GWh (10 kartų daugiau nei 2022 m. rugsėjo mėnesį). 2022 m. rugsėjį Lietuva iš Latvijos importavo 320,96 GWh, eksportavo — 1,08 GWh.
Importas iš Lenkijos spalio mėnesį siekė 94,58 GWh (169,98 proc. daugiau nei 2022 m. rugsėjį). Lietuva į Lenkiją eksportavo 108,09 GWh (23,93 proc. mažiau nei 2022 m. rugsėjo mėnesį). 2022 m. rugsėjį Lietuva iš Lenkijos importavo 35,03 GWh, eksportavo — 140,25 GWh.
Paieška archyve
