Balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė, nei Švedijos ketvirtojoje zonoje – tai pirmas toks kartas nuo 2016 m. lapkričio, ir pirmas toks ketvirtis nuo „NordBalt“ jungties su Švedija veikimo pradžios. Komerciniai elektros srautai tarp Lietuvos ir Švedijos beveik išsilygino: šis kertinis pokytis regiono elektros rinkoje žymi atsinaujinančių elektros išteklių plėtros Lietuvoje įtaką.
Asociatyvi nuotrauka
„Nuosekli Lietuvos energetikos transformacija duoda apčiuopiamų rezultatų. Sparčiai auganti vietinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių mažina importo poreikį, todėl, neimportuodama elektros energijos, Lietuva per dieną sutaupo apie 1 mln. eurų“, – laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.
Vidutinė didmeninė elektros kaina Švedijos ketvirtojoje zonoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 81,03 Eur / MWh. Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 78,08 Eur / MWh.
„Nuosekli ir sparti pastarųjų metų atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje keičia regiono elektros rinkos tendencijas. Visus tris antrojo šių metų ketvirčio mėnesius Lietuvos prekybos zonoje laikėsi mažesnė vidutinė elektros kaina, nei Švedijos ketvirtojoje zonoje. Per antrąjį šių metų ketvirtį į Švediją eksportavome daugiau elektros, nei per visus 2025 metus. Iš elektrą importuojančios šalies tampame ją eksportuojančia – tai reiškia ne tik didėjančią energetinę nepriklausomybę, bet ir papildomas lėšas, kurios lieka Lietuvos ekonomikoje“, – sako Andrius Šemeškevičius, „Litgrid“ vadovas.
Antrąjį šių metų ketvirtį elektros importo srautai iš Švedijos siekė 472 GWh. Iš Lietuvos į ketvirtąją Švedijos zoną eksportuota 457 GWh.
Nuo „NordBalt“ jungties veikimo pradžios įprastai per šią jungtį dominavo elektros importas į Lietuvą. Pavyzdžiui, 2025 m. importas siekė 4095 GWh, o eksportas – 255 GWh.
„NordBalt“ jungtis pradėjo veikti 2016 metų vasario mėnesį.
„Litgrid“ informacija.
