Kai XX a. pradžioje Albertas Einšteinas kūrė reliatyvumo teoriją, jis neturėjo tikslo išrasti nieko praktiško – tai buvo grynai fundamentalus, teorinis tyrimas apie erdvės ir laiko prigimtį. Praėjus dešimtmečiams, paaiškėjo, kad būtent ši teorija yra būtina, kad veiktų GPS navigacija: palydovuose esantys laikrodžiai dėl reliatyvumo efektų kasdien „paskuba“ apie 38 mikrosekundes, ir jei ši pataisa nebūtų įskaičiuota, mūsų telefonų žemėlapiuose per parą susikauptų kelių kilometrų paklaida. Taip fundamentalus, iš pirmo žvilgsnio visiškai „nepritaikomas“ mokslas tapo technologija, be kurios šiandien neįsivaizduojame nei kelionės automobiliu, nei maisto pristatymo programėlės.
Kristinos Petrikonytės nuotr.
Panašių istorijų mokslo pasaulyje – be galo daug, ir kiekviena jų prasideda nuo žmogaus, drįstančio tyrinėti tai, kas dar niekam nerūpi. Būtent tokius žmones – jaunuosius mokslininkus ir jų idėjas – kviečia atrasti konkursas „Tyrėjų Grand Prix“.
Tai savotiškas jaunųjų mokslininkų X-faktorius, jau penktus metus vykstantis Lietuvoje, kurio metu doktorantai per 4 minutes turi vaizdžiai ir suprantamai pristatyti savo mokslinį darbą plačiajai auditorijai. Konkursą, pagal panašų Norvegijoje veikiantį modelį Lietuvoje adaptavusi, inicijavo investuotoja ir mentorė Žaneta Freyer kartu su savanorių komanda, o šiandien jį organizuoja VšĮ „Tyrėjų Grand Prix“.
Dalyvavimas šiame konkurse doktorantams atveria daugiau galimybių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visų pirma, dalyviai gauna profesionalius oratorystės ir sklandaus pristatymo mokymus – įgūdį, kuris pravers ne tik akademinėje, bet ir bet kurioje kitoje karjeroje. Antra, finalinio renginio auditorijoje kasmet susirenka verslo angelai, rizikos bei privataus kapitalo fondų atstovai, startuolių steigėjai ir inovacijų bendruomenės nariai, todėl tai puiki proga savo idėją pristatyti būtent tiems žmonėms, kurie gali padėti ją realizuoti. Nemažai daliai buvusių finalo laureatų taip ir atsitiko – jie tapo verslo akceleratorių dalyviais, įmonių steigėjais ar žinomų kompanijų vadovais. Be to, dešimt finalininkų gauna individualias mentorių konsultacijas, o trys stipriausi pasirodymai, kuriuos gyvai renginio metu išrenka pati auditorija, balsuodama savo telefonais, laimi piniginius prizus.
Konkurse gali dalyvauti bet kurios tautybės ir pilietybės doktorantai, studijuojantys Lietuvoje, taip pat iš Lietuvos kilę doktorantai, savo mokslinius tyrimus vykdantys užsienio institucijose. Norintieji dalyvauti pateikia paraišką kartu su trumpu vaizdo įrašu, kuriame pristato savo tyrimą. Visiems, pateikusiems paraiškas, organizuojami grupiniai mokymai vadinamajame Kavinių etape, kurio metu savo darbus per 4 minutes pristato visi dalyviai, o organizacinis komitetas iš jų atrenka dešimt stipriausių, kurie pateks į finalą. Šis vyks spalio 29 dieną, ketvirtadienį, AC Hotel by Marriott, prie Lukiškių aikštės Vilniuje. Finalininkų pasirodymus vertins trijų narių komisija – kiekvienas savo srities atstovas: dr. Urtė Neniškytė atstovaus mokslo perspektyvai, Wargaming vadovas ir „Vienaragių LT“ valdybos pirmininkas Mantas Katinas – verslo, o LRT Radijo direktorius Giedrius Masalskis – komunikacijos perspektyvai.
Paraiškų priėmimas pratęstas iki liepos 20 dienos.
Kviečiame padėti surasti balsus, kuriuos verta išgirsti! Jei studijuoji doktorantūroje ir turi ką papasakoti apie savo tyrimą – galbūt būtent tavo idėja po kelerių metų taps kažkuo tokiu pat neatsiejamu nuo kasdienybės, koks šiandien yra GPS.
