Išmanusis telefonas Lietuvos gyventojams vis dažniau tampa ne tik ryšio priemone, bet ir kasdieniu darbo įrankiu. Atlikta apklausa rodo, kad darbo reikmėms telefonu naudojasi 77 proc. lietuvių, o beveik kas antras norėtų išmaniajame patogiau atlikti sudėtingesnes, dažniau su kompiuteriu siejamas užduotis.

Investuotojų pasitikėjimas Lietuva pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius metus – 70 proc. apklaustų užsienio investuotojų svarsto galimybę čia steigti arba plėsti veiklą per artimiausius trejus metus. Vis dėlto DI srityje šalis dar turi pasitempti: tik 36 proc. respondentų Lietuvą laiko patrauklesne DI investicijų kryptimi nei kitos pasaulio šalys.

VU Fizikos fakulteto mokslininkai sukūrė jutiklį, kuris geba tiksliai aptikti radiaciją, jos šaltinius, nustatyti jų intensyvumą bei vietą. Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Fotoelektrinių reiškinių tyrimų grupės fizikų sukurtas prietaisas yra skirtas radiacijos dozėms matuoti. Jis gali registruoti jas ir labai mažas, ir milžiniškas, aptinkamas pramonėje ar branduolinių avarijų metu, labai plačiame intervale nuo kelių grėjų iki megagrėjų.

Nors viešojoje erdvėje netrūksta prognozių, kad DI mažins darbo vietų skaičių, ES darbo rinkos duomenys ir Europos technologijų sektoriaus prognozės rodo kitą tendenciją. Išsilavinimas IT srityje išlieka vienu patikimiausių kelių į darbo rinką, o specialistų, gebančių kurti, diegti ir valdyti DI sprendimus, poreikis auga.

„Vilnius Tech“ pristatė naujas Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijas. Per pastaruosius kelerius metus universitetas į jų infrastruktūrą investavo daugiau kaip 300 tūkst. eurų. Modernizuotos erdvės suteiks studentams, dėstytojams ir socialiniams partneriams galimybę dirbti su technologijomis, naudojamomis šiuolaikinėje žaidimų, kino ir kūrybinių technologijų industrijoje.

VU Fizikos fakulteto mokslininkai sukūrė jutiklį, kuris geba tiksliai aptikti radiaciją, jos šaltinius, nustatyti jų intensyvumą bei vietą. Fotonikos ir nanotechnologijų instituto Fotoelektrinių reiškinių tyrimų grupės fizikų sukurtas prietaisas yra skirtas radiacijos dozėms matuoti. Jis gali registruoti jas ir labai mažas, ir milžiniškas, aptinkamas pramonėje ar branduolinių avarijų metu, labai plačiame intervale nuo kelių grėjų iki megagrėjų.

Lietuva tapo antrąja šalimi Europoje po Nyderlandų, atvėrusia kelią pažangiai „Tesla“ autonominio vairavimo technologijai. Nors vairuotojas prie vairo vis dar išlieka būtinas, šis sprendimas žymi svarbų žingsnį autonominio transporto link. Vis dėlto visuomenė į pokyčius kol kas žiūri atsargiai – atlikta apklausa atskleidė, kad beveik pusė šalies gyventojų nesijaustų saugiai važiuodami automobiliu be vairuotojo.

Kol vairuotojai džiaugiasi berakčiu atrakinimu ir išmaniais saugumo sprendimais, tuo metu nusikaltėliai ieško būdų tokias sistemas apeiti. Dažniausiai ilgapirščių taikiklyje atsiduria „Lexus“, „Toyota“ ir „Mercedes-Benz“ automobiliai. Ekspertai aiškina, kodėl būtent šios markės sulaukia didesnio vagių dėmesio ir kodėl vien gamyklinės apsaugos sistemos šiandien ne visada garantuoja ramų miegą.

Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios elektros energijos, šiandien vis ryškiau matome kitą, ne mažiau svarbų iššūkį – kaip šią augančią galią efektyviai integruoti į esamą tinklą ir paversti ją realia nauda ekonomikai.

Ar kada nors susimąstėte, kas nutinka, kai elektros energijos pagaminama daugiau nei jos reikia? Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos apimtims, vien gaminti švarią energiją nebeužtenka – būtina užtikrinti ir jos efektyvų panaudojimą. Būtent čia svarbų vaidmenį atlieka elektros energijos kaupiklių sistemos.

Europos Sąjungos DI strategija verslo užkulisiuose apibūdinama metafora iš automobilių sporto: Bendrija pasirinko saugos automobilio režimą. Tai pozicija, kurioje svarbiausia stabilizuoti situaciją, sumažinti riziką ir suvienodinti tempą, kol trasoje bus saugu. Tačiau verslo ir technologijų bendruomenė vis garsiau abejoja, ar ši strategija iš tiesų padės išvengti katastrofų, ar tiesiog įtvirtins atsilikimą, kol JAV ir Kinija didina greitį.

DI lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų. Kone kiekvieną savaitę pristatomi vis išmanesni virtualūs pagalbininkai, pajėgesni agentai ar nauji sprendimai, skirti automatizuoti darbą visoje organizacijoje. Pažanga akivaizdi. Nepaisant to, didelė rinkos dalis vis dar nepajėgia šių sprendimų pritaikyti taip, kad jie iš tiesų leistų optimizuoti verslo operacijas.

Pilotinis skaitmeninis euras gali startuoti jau kitąmet, o 2029 metais įsigalioti visoje rinkoje. Ilgiausią metų dieną – birželio 23-ąją Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas patvirtino skaitmeninio euro teisinę bazę. Patvirtinta koncepcija numato dvi skaitmeninio euro versijas: tinkle ir be tinklo. Ko laukti?

Pastaruosius kelerius metus DI lenktynės dažniausiai buvo apibūdinamos per pajėgumus. Kuris modelis geriau programuoja? Kuris tiksliau analizuoja dokumentus? Kuris geriau sprendžia matematines užduotis, supranta vaizdus ar gali dirbti su ilgu kontekstu? Tačiau naujausias „Anthropic“ atvejis parodė kitą šių lenktynių pusę.

Postkvantinis saugumas dažnai laikomas ateities problema, susijusi su kvantiniais kompiuteriais, galinčiais įveikti šiandien naudojamus duomenų šifravimo metodus. Tačiau naujausios diskusijos verčia sunerimti – problemos prasideda gerokai ankščiau nei kvantiniai kompiuteriai taps pakankamai galingi laužyti šiuo metu plačiai naudojamus viešojo rakto algoritmus.

Išmanusis telefonas Lietuvos gyventojams vis dažniau tampa ne tik ryšio priemone, bet ir kasdieniu darbo įrankiu. Atlikta apklausa rodo, kad darbo reikmėms telefonu naudojasi 77 proc. lietuvių, o beveik kas antras norėtų išmaniajame patogiau atlikti sudėtingesnes, dažniau su kompiuteriu siejamas užduotis.

Atrodytų, kad rinkoje, kurioje dominuoja keli dideli žaidėjai, visos pozicijos jau seniai užimtos. Lietuvos telekomunikacijų sektorius dažnai laikomas brandžia rinka, kurioje naujų augimo istorijų nebeturėtų būti. Tačiau skaičiai rodo kitą pusę: elektroninių ryšių sektorius Lietuvoje toliau auga, duomenų vartojimas didėja, o investuotojai vis dažniau žiūri ne tik į technologijų kūrėjus, bet ir į infrastruktūrą, be kurios tos technologijos neveiktų.

Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų sinoptikai prognozuoja liūtis su perkūnija ir stipriu vėju. Kartu su audromis kasmet grįžta ir gajūs mitai. Vieni prieš audrą skuba išjungti telefoną, kiti nusisega išmanųjį laikrodį, o treti baiminasi, kad žaibas gali išjungti mobilųjį ryšį visame rajone. Ekspertai ramina – daugelis populiarių įsitikinimų apie žaibus ir technologijas neturi nieko bendra su realybe.

Įsivaizduokite, kad jūsų mieste ar šalyje staiga įvyksta vienas iš penkių nemalonių scenarijų: nutrūksta ryšys su kosmoso technologijomis, išsijungia elektra, nebeturite antibiotikų, dingsta internetas ar dėl radiacijos neįmanoma patekti į didžiulę teritoriją. Kaip tokiais atvejais galėtų padėti mokslo sprendimai?

Įsivaizduokite rytą, kai pabudę nebegalite prisijungti prie interneto – neveikia banko programėlės, stringa nuotolinis darbas, o navigacija telefone rodo tik tuščią ekraną. Vidutinis europietis šiandien internete praleidžia daugiau kaip 6 valandas per dieną, todėl net trumpalaikiai ryšio sutrikimai tampa juntami beveik iš karto.

Investuotojų pasitikėjimas Lietuva pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius metus – 70 proc. apklaustų užsienio investuotojų svarsto galimybę čia steigti arba plėsti veiklą per artimiausius trejus metus. Vis dėlto DI srityje šalis dar turi pasitempti: tik 36 proc. respondentų Lietuvą laiko patrauklesne DI investicijų kryptimi nei kitos pasaulio šalys.

Nors viešojoje erdvėje netrūksta prognozių, kad DI mažins darbo vietų skaičių, ES darbo rinkos duomenys ir Europos technologijų sektoriaus prognozės rodo kitą tendenciją. Išsilavinimas IT srityje išlieka vienu patikimiausių kelių į darbo rinką, o specialistų, gebančių kurti, diegti ir valdyti DI sprendimus, poreikis auga.

„Vilnius Tech“ pristatė naujas Multimedijos ir kompiuterinio dizaino laboratorijas. Per pastaruosius kelerius metus universitetas į jų infrastruktūrą investavo daugiau kaip 300 tūkst. eurų. Modernizuotos erdvės suteiks studentams, dėstytojams ir socialiniams partneriams galimybę dirbti su technologijomis, naudojamomis šiuolaikinėje žaidimų, kino ir kūrybinių technologijų industrijoje.

Savo simptomus ar tyrimų rezultatus pateikti dirbtinio intelekto (DI) įrankiams trunka vos keletą minučių, o gauti atsakymą galime dar greičiau. Nors tai itin patogu ir greita, visgi specialistai įspėja: aklai pasitikėti nereikėtų. DI tampa greitu atsakymų šaltiniu, bet kartu kelia klausimų dėl duomenų saugumo ir netikslių išvadų rizikos.

Naujas Kauno technologijos universiteto mokslininkių tyrimas parodė, kad sveikatos startuoliams Lietuvoje neužtenka geros idėjos – sėkmę lemia priėjimas prie duomenų, gydymo įstaigų ir finansavimo. Be to, trūksta sistemos, kuri leistų inovacijas ne tik sukurti, bet ir įdiegti.

Sudėtingi algoritmai, kompiuteriniai modeliai ir didžiuliai duomenų kiekiai – visa tai, pasak KTU Informatikos fakulteto tyrėjo dr. Sarmad Maqsood, netenka prasmės, jei technologijos nepadeda žmogui. Jo požiūriu, tikroji technologijų vertė atsiskleidžia tada, kai jos padeda žmonėms gyventi sveikiau ir kokybiškiau.

Per dešimtmetį JAV podcastų (tinklalaidžių) reklamos pajamos išaugo maždaug 27 kartus. 2015 metais ši rinka siekė 105,7 mln. JAV dolerių, o 2025 metais – jau 2,86 mlrd. dolerių. Prognozuojama, kad per šiuos metus pajamos padidės dar apie 17 %.

Lietuvoje laikas nuo laiko vis kalbama apie keturių dienų trukmės darbo savaitę. Yra ir įmonių, kurios tokią praktiką jau taiko. Stebint dirbtinio intelekto integravimo į pasaulio ekonomikos procesus, laikas būtų pasvarstyti, kuri „utopija“ yra pasiekiama per ateinančius dešimt metų ir kam turi ruoštis darbuotojai.

Dar visai neseniai jaunas specialistas po universiteto galėjo tikėtis pradėti nuo paprastesnių užduočių: parengti pirmą analizės juodraštį, sutvarkyti duomenis, parašyti susitikimo santrauką, atlikti rinkos apžvalgą ar sukurti prezentacijos pagrindą. Tai nebuvo prestižinis darbas. Dažnai tai buvo nematoma, techninė, kartais monotoniška veikla. Tačiau būtent nuo jos prasidėdavo profesinis augimas.

Kol pasaulis lenktyniauja kurdamas vis greitesnius 3D spausdintuvus, lietuvių įmonė „AmeraLabs“ pasirinko sudėtingesnį kelią – kurti medžiagas, leidžiančias išgauti geriausią galutinį rezultatą. Kaune gimęs verslas šiandien eksportuoja į beveik 70 šalių, o iš jo sukurtų dervų pagamintos detalės pasiekė net Holivudo filmų aikšteles.