Dirbtiniam intelektui (DI) vis stipriau įsitvirtinant pasaulyje, pastebimi ne tik jo pliusai, bet ir papildomi iššūkiai. Su DI pagalba galima ne tik optimizuoti darbo procesą, bet ir atlikti patį darbą, o tai kelia papildomų klausimų, pavyzdžiui, ką laikyti darbo autoriumi?

Visame pasaulyje kilus susirūpinimui dėl dirbtinio intelekto sparčios pažangos ir nesankcionuoto jo naudojimo, ryžtingų veiksmų ėmėsi Europos Parlamentas – priėmė Dirbtinio intelekto įstatymą. Jis aiškiai apibrėžia DI technologijų rizikos lygius bei nustato, kas gali grėsti identifikavus pažeidimus.

Ne tik valstybės įmonės, bet ir verslas – nuo nedidelių įmonių ar startuolių, iki solidžių kompanijų, efektyvindamos veiklą, vis dažniau atsisako serverinių biurų patalpose ir žengia pirmyn – renkasi tapti duomenų centrų dalimi. Jei, renkantis pirmuosius duomenų centrus, mažiau dėmesio buvo skiriama jų pažangumui ir teikiamų paslaugų kokybei, tai pastaruoju metu svarbios tampa ne tik techninės jų galimybės, bet ir tvarumas.

„Microsoft“ atliktas tyrimas apie dirbtinio intelekto panaudojimą šiuolaikiškose darbo vietose atskleidė, kad „Copilot“ sparčiai kuria vertę. Vartotojai pranešė, kad kasdien sutaupo bent po 11 minučių ir pagerina savo produktyvumą, auga jų pasitenkinimas darbu ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, pavyksta sumažinti susitikimų, kuriuose reikia dalyvauti, skaičių.

Nors geriausi šiuolaikiniai natūralios kalbos modeliai jau lenkia žmogų kai kuriais aspektais, pavyzdžiui, kalbų mokėjime, jie vis dar nesiekia eksperto lygio visose srityse. Tačiau būtent toks siekis yra visų didžiųjų DI įmonių tikslų sąraše. Spėliojama, kad bendrasis dirbtinis intelektas gali būti pasiektas artimiausiu metu, o numatomos datos svyruoja nuo 2025 iki 2030 metų.

Saugumo užtikrinimas įvairiose kasdienio gyvenimo srityse tampa vis labiau susijęs su aukštosiomis technologijomis. Karinis konfliktas Ukrainoje dar aiškiau parodė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Lietuvoje kasdien fiksuojami dažnėjantys bandymai įsilaužti į vietinius tinklus.

Įsivaizduokite darbuotoją, kuris niekada nemiega, nedaro klaidų ir apdoroja kalnus duomenų per kelias sekundes. Tokia yra dirbtinio intelekto (DI) galia. Tai burtininkas, kuris gali nustatyti paslėptas tendencijas, išversti sudėtingą finansinį žargoną į paprastą kalbą ir leisti itin tiksliai apdoroti duomenis. Skamba grėsmingai? O gal kaip tik įgalina?

Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai.

Iki 2026 m. daugiau nei 100 milijonų žmonių kasdieniuose darbuose pasitelks dirbtinį intelektą ir taip prisidės prie organizacijų augimo. Šios įmonės, manoma, kad pasieks net 50 % geresnių rezultatų. Kaip paskatinti darbuotojus nebijoti dirbtinio intelekto ir motyvuoti jį integruoti atliekant kasdienius darbus?

Iš visų technologijų, šiandien antraštėse dažniausiai mirga vadinamasis dirbtinis intelektas ir jo pagrindu kuriami technologiniai sprendimai. Pabandykime panagrinėti, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mūsų informacijos paieškos internete įpročius. Visgi, „Google“ paieška šiandien yra beveik neatsiejama nuo naudojimosi internetu.

Tamsiajame internete rasta daugiau nei 54 mlrd. slapukų, atskleidžia naujausias tyrimas. Net 77 mln. – iš Lietuvos. Nors slapukai labiau žinomi tiesiog kaip naršymo įrankis, paaiškėjo, kad programišiams jie padeda vogti duomenis ir gauti prieigą prie įvairių sistemų.

Europoje ir Pasaulyje ilgą laiką vyravusi teisinė ir reguliacinė Dirbtinio intelekto (DI) naudojimo ir taikymo tuštuma pastaruoju laikotarpiu įgauna vis didesnį pagreitį – dar 2023 metų gale Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl ES dirbtinio intelekto akto projekto.

Dirbtinis intelektas pastaraisiais metais tapo galingu įrankiu didinant darbuotojų produktyvumą. Naudodami dirbtinio intelekto sprendimus, darbuotojai gali supaprastinti užduotis, automatizuoti pasikartojančius procesus ir atrasti daugiau galimybių sutelkti dėmesį į strateginę bei kūrybinę veiklą.

Europos Parlamentas patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius. Pirmuoju pasaulyje tokio tipo reglamentu siekiama apsaugoti ES piliečių teises, užtikrinti demokratiją bei užkirsti kelią DI naudojimui pačiose jautriausiose srityse. Ekspertai paaiškina, kaip vadinamasis DI aktas pasitarnaus kiekvienam iš mūsų ir kokios pareigos lauks modernių DI produktų kūrėjų.

Pastarųjų metų viso pasaulio technologijų žvaigždė – dirbtinis intelektas. Greta daugybės galimybių, dirbtinio intelekto panaudojimas kelia pavojų kibernetiniam saugumui, ypač finansų srityje. Todėl, pasak „Tietoevry Create International Baltic Market“ vadovės Valērijos Vārnos, liko mažiau nei metai pasiruošti veiklos rizikos valdymo pokyčiams.