Taisyklės numato, kad socialinių tinklų naudotojas turi būti vyresnis nei 13 metų amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas antras tėvas savo pradinuką užregistruoja socialiniuose tinkluose. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip tėvai suvokia mobiliuosiuose telefonuose slypinčias grėsmes.
Taisyklės numato, kad socialinių tinklų naudotojas turi būti vyresnis nei 13 metų amžiaus. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad kas antras tėvas savo pradinuką užregistruoja socialiniuose tinkluose. „Tai socialinių tinklų taisyklių pažeidimas ir grėsmių nesuvokimas“, – LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako VU Sveikatos mokslų instituto docentas Donatas Austys.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pradinukams tėvai sukuria socialinių tinklų paskyras
Pasak mokslininko, tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip tėvai suvokia mobiliuosiuose telefonuose slypinčias grėsmes.
„Mes tyrėme, ar tėvai mano, jog vaikai sulaukia įžeidžiančio, seksualinio turinio žinučių, ar pasiekia [vaikus] telefonais apgaulingas turinys, ar vaikai bendrauja su nepažįstamaisiais. Atkreipėme dėmesį į tai, kaip vaikai pradeda naudotis telefonais, pavyzdžiui, socialiniais tinklais“, – aiškina D. Austys.
Pasirodo, kad 4 iš 5 tėvų nurodė, kad telefonai gali būti grėsmingi vaikų sveikatai. Tačiau patys tėvai savo mažuosius registruoja ir socialiniuose tinkluose.
„Priminsiu, kad kalbame apie pradines klases lankančius vaikus. Socialinių tinklų taisyklės draudžia iki 13 metų naudotis jais, o kas antras tėvas pats savo vaiką registruoja. Vienas dalykas – tai socialinių tinklų taisyklių pažeidimas, kitas dalykas – rodo grėsmių nesuvokimą. Kaip minėjau, ten gali įvairus turinys vaikus pasiekti“, – dėsto pašnekovas.
„Kontrolės priemonės turi būti tikslingos“
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visi tėvai taikė kontrolės priemonės. Pasak D. Ausčio, dažniausiai tėvai kontroliavo, su kuo internetinėje erdvėje bendrauja vaikai.
„Vieni ribojo laiką, praleidžiamą prie telefonų, o 38 proc. buvo nustatę griežtas ir aiškiais taisykles dėl naudojimosi telefonu. Labai nedidelė dalis tėvų naudojo interneto prieigos apribojimus, kas iš esmės yra neblogas dalykas, jeigu kalbama apie pradines klases lankančius vaikus, nebūtina internete tiek daug sėdėti.
89 proc. tėvų kontroliavo, su kuo vaikai bendrauja. Kontrolės priemonės turi būti tikslingos, nes atlikti tyrimai rodo, kad vaikai turi jausti, jog tėvai gali padėti jiems sukontroliuoti kylančias grėsmes“, – pasakoja jis.
Anot mokslininko, internetines patyčias dažniau patiria vyresni vaikai ir mergaitės. Be to, mažumoms priklausantys nepilnamečiai.
„Su kibernetinėmis patyčiomis dažniau susiduria nedominuojančios rasės, turintys įvairių sveikatos problemų, negalių vaikai. Taip pat turintys probleminius santykius su tėvais ir gyvenantys miestuose“, – teigia D. Austys.
Plačiau – laidos įraše:
Parengė Goda Ponomariovaitė
