Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/patarimai/rysiai/4340/kam-tinka-zirneliu-skardine/spausdinti/

Kam tinka žirnelių skardinė?

Publikuota: 2006-05-07 18:32
Tematika: Ryšio technika
Autorius: Vytas Staškūnas
Aut. teisės: el. paštas ©Lietuvos Rytas, UAB
Inf. šaltinis: el. paštas Kompiuterija – PC World

Jei nėra galimybių ar noro tiesti laidų, bet yra tiesioginis matomumas tarp kompiuterių, galima įrengti belaidį tinklą.

Tam pirmiausia reikia antenų. Jos skirstomos į visakryptes (omni directional) ir kryptines (directional). Kryptinė antena fokusuoja signalą į apibrėžtą plotą. Pavyzdžiui, paraboliniai reflektoriai gali būti nutaikyti itin tiksliai. Kryptinės antenos tinka dviem „taškams“, pavyzdžiui, dviem namams priešingose gatvės pusėse, sujungti.

Gamyklinių parabolinių antenų stiprinimas paprastai svyruoja nuo 14 iki 30 dBi, „omni“ antenų – nuo 4 iki 15 dBi, o „Yagi“ – nuo 9 iki 14 dBi. Gamyklinių antenų kainos yra palyginti didelės, tad taupant pinigus kažką panašaus galima pasidaryti ir patiems.


Kai kurių gmyklinių antenų modeliai ir duomenys

Savadarbių antenų taip pat yra įvairių: parabolinės (perdaroma televizijos parabolinė antena (pritaikoma internetui): išardomas pagrindinis maitinimo strypas, nukerpamas konverterio galas ir ant dipolio lituojamas koaksialinis kabelis); bikvadratinės (kaip reflektorius imama vario plokštelė, prie jos tvirtinamas iš varinio laido išlankstytas dviejų kvadratų elementas); bangolaidžiai iš lietvamzdžių; kolinijinės „omni“ antenos (lygiomis dalimis supjaustytas koaksialinis kabelis montuojamas į metalinį vamzdį). 24 dBi savadarbės parabolinės antenos stiprinimas siekia 22 dBi; bikvadratinių antenų – 10–2 dBi; bangolaidžių – 14–19 dBi, kolinijinių – apie 6–10 dBi.

Išsamius aprašymus (su nuotraukomis), kaip pasidaryti tokias antenas, galima rasti http://martybugs.net/wireless/ svetainėje.

Pačią paprasčiausią anteną galima pasidaryti iš skardinės dėžutės. Jos stiprinimas palyginti didelis – 10–14 dBi. Aiškias tokių antenų gamybos instrukcijas rasite tinklalapiuose „Extreme Tech“ (Building a Wi-Fi Antenna Out of a Tin Can), „Greg's Wireless Networking“ (How To Build A Tin Can Waveguide WiFi Antenna), „Itrainonline.org“ (Cantenna Building Instructions).

Antenai pagaminti reikia koaksialinio kabelio, skardinės dėžutės (100 x 135 mm), N tipo jungties, replių, žnyplių, plaktuko, grąžto, varžtelių, lituoklio, lydmetalio bei variu dengto lakšto.

Tinka bet kokia skardinė dėžutė: konservuotų žirnelių ar ananasų, pokosto ir pan. Svarbiausia, kad ji būtų reikiamo dydžio.


Atstumas nuo dėžutės dugno iki gręžimo taško

Norint anteną pritaikyti 2,437 GHz dažniams, reikia laikytis šių matmenų:

  • skersmuo – patartina 100 mm (±10 proc. (90–110 mm));
  • ilgis – apie 123 mm arba visas bangos ilgis (±10 proc.).

Dėžutė turi būti neapdaužyta ir neįlenkta, kraštai – kuo lygesni. Pirmiausia skardinės vidus gerai išvalomas, o paskui kruopščiai pamatuojamas atstumas nuo dėžutės dugno (vidinio; išoriniai kraštai neturi reikšmės) iki tos vietos, kur bus tvirtinama N tipo jungtis su prilituotu spinduolio elementu. Atstumas nuo dėžutės dugno iki gręžimo taško priklauso nuo dėžutės skersmens.

Skylė turi būti tokia, kad joje tiksliai tilptų jungtis. Išgręžiamos skylės varžteliams, kuriais bus tvirtinama jungtis. Jei reikia, pašveičiami skylių kraštai. Kaip spinduolis (radiator) naudojamas varinis strypelis, pleištas arba kūgis. Spinduoliui dėžutės matmenys reikšmės neturi.

Matuojamas ne pats vario gabaliukas, o jau pritvirtintas prie jungties elementas. Taigi dedant spinduolį geriausia iš anksto palikti jį ilgesnį ir tik prilitavus prie jungties nukirpti reikiamo ilgio. Paprasčiausia strypelį pasigaminti iš koaksialinio kabelio vario šerdies. Tiesa, antenos su tokiu spinduoliu galia gerokai mažesnė.

Pati efektyviausia forma – kūgis, tačiau jį pasigaminti sudėtinga. Ką gi, lieka pleištas. Jį galima išsikirpti iš vario lakštelio arba bent jau pamėginti suploti strypelį plaktuku. Lituojamas prie jungties kraštelis turi būti 1 mm pločio, kitas – 6 mm. N tipo jungtis gali būti bet kokia. Jos kaina – nuo 8 iki 14 Lt.


Spinduolio ilgis

Gerai prilitavus spinduolį, prie dėžutės tvirtinama jungtis. Svarbu, kad varžteliai būtų kuo mažiau išsikišę į dėžutės vidų, antraip signalo nuostolių išvengti nepavyks.

Prisukamas reikiamo ilgio koaksialinis kabelis, ir antena baigta. Jau beveik metus tokia antena gerai veikia 300 m atstumu lauko sąlygomis (sparta tinkle – 11–32 Mb/sek.).

Jei antena statoma lauke, patartina ją nupurkšti antikoroziniais dažais ir uždengti plastmasiniu dangteliu ar užklijuoti plėvele. Tiesa, kai kurie dangteliai nepraleidžia mikrobangų, tad prieš dedant ant antenos, dangtelį galima išmėginti – uždengti juo puodelį su vandeniu ir įkišti į mikrobangę. Signalo stiprumą galima matuoti nemokama programa „Network Stumbler 0.4.0“. Testavimo tikslas – nustatyti tiksliausią kryptį į centrinį tašką. Sukant anteną, prijungtą prie nešiojamojo kompiuterio, nustatoma kryptis, kuria antena veikia geriausiai. „Network Stumbler“, be signalo stiprumo, matuoja triukšmo lygį, padeda rasti kitus tinklus, trukdančius kuriamam tinklui, aptinka neoficialius (not authorised) prieigos taškus.


‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!