Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/teorija/kompiuterija/34446/debesu-kompiuterija-i-dalis-kas-gi-tai-yra/spausdinti/

Debesų kompiuterija. I dalis: Kas gi tai yra?

Publikuota: 2012-05-22 11:38
Tematika: Kompiuterija
Skirta: Pradedantiems
Aut. teisės: ©FACEIT.LT
Inf. šaltinis: FACEIT.LT

„Debesų kompiuterijos“ koncepcija jau kuris laikas šmėžuoja informacinių technologijų padangėje. Vis daugiau naujų paslaugų sukuriama, pasitelkiant „debesų technologiją“. Didžiosios IT kompanijos šiuo metu yra itin nusitaikiusios į šią verslo sritį, noriai teikia įvairių „debesų kompiuterijos“ sprendimų paslaugas: nuo IT infrastruktūrinės dalies iki galutinių programų.


„Debesų kompiuterijos“ koncepcija jau kuris laikas šmėžuoja informacinių technologijų (IT) padangėje. Vis daugiau naujų paslaugų sukuriama, pasitelkiant „debesų technologiją“, pavyzdžiui, „Google Docs“ ir neseniai anonsuota saugyklos paslauga „Google Drive“, „Apple iCloud“, „Microsoft Office 365“ ir „Skydrive“ ir panašiai. Žinoma, rastume begalę ir kitų paslaugų, skirtų kliento specifiniams poreikiams tenkinti: kaip Vook.com (el. knygų leidykla), „Runkeeper“ (sporto rezultatų organizavimui), 42tasks.com („online“ darbų tvarkyklė) ir kitų.

Debesų kompiuterija. I dalis: Kas gi tai yra?

Didžiosios IT kompanijos šiuo metu yra itin nusitaikiusios į šią verslo sritį, noriai teikia įvairių „debesų kompiuterijos“ sprendimų paslaugas: nuo IT infrastruktūrinės dalies iki galutinių programų (buhalterinės, dokumentų valdymo sistemos, CRM ir kt., dažniausiai verslo įmonėms). Ir ne tik didžiųjų, bet ir Lietuvos IT kompanijų marketingo skyriai intensyviai dirba, reklamuodami „debesų kompiuterijos“ gėrybes. Informacijos yra tikrai daug. Be to, tema yra pakankamai plati ir sudėtinga. Šios straipsnių serijos autorius nėra abejingas šiai sričiai, todėl ne tik supažindins skaitytojus su esminiais „debesų kompiuterijos“ aspektais, tačiau ir giliau panagrinės jo sandarą.

Taigi kas iš tikrųjų yra ta „debesų kompiuterija“? Kaip ir su kuo ji valgoma? Net ir pati debesų kompiuterijos sąvoka (ang. Cloud computing) buvo visai neseniai apibrėžta. Prieš keletą mėnesių JAV standartų agentūra NIST (The National Institute of Standards and Technology) paskelbė 16-tą ir galutinį šios sąvokos apibrėžimą.

NIST oficialiai skelbia, kad „debesų kompiuterija yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai, pagal poreikį (on-demand) per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pavyzdžiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomenų laikmenos, taikomosios programos ir programinės įrangos tarnybos), tuos išteklius valdant su minimaliu paslaugų tiekėjo įsikišimu.“

NIST apibrėžimas apibūdina 5 esmines „debesų kompiuterijos“ charakteristikas:

  • pagal poreikį pasidarant pačiam (on-demand self-service);
  • plati tinklo prieiga (broad network access);
  • išteklių telkimas (resourse pooling);
  • didelis lankstumas ir plėtra (rapid elasticity and expansion);
  • paprastai matuojamos paslaugos (measured service).

NIST išskiria tris „debesų kompiuterijos“ paslaugų formas – infrastruktūra, platforma, programinė įranga. Kitaip apibudinama kaip „IaaS“ (infrastructure as a service), „PaaS“ (paltform as a service), „SaaS“ (software as a service). Taip pat įvardijami keturi „debesų kompiuterijos“ išdėstymo modeliai – privatus, bendrijos, viešas ir hibridinis (dažniausiai naudojama privatus, viešas ir hibridinis „debesis“).

Paslaugos pavadinimas Apibrėžimas Pavyzdžiai
„IaaS“
(Kompiuteriniai ištekliai)
„Infrastruktūra kaip paslauga“ („IaaS“) leidžia vartotojams naudotis serverių, duomenų saugyklų ištekliais bei tinklo įranga pagal poreikį. Paslaugų teikėjas užtikrina fizinės kompiuterinės infrastruktūros veikimą, tuo tarpu vartotojas naudojasi išpirktais ištekliais, palikdami operacinės sistemos ir programų valdymą jo atsakomybėje. „Amazon“, „Rackspace“, „GoGrid“, Hosting.com, CSC (Lietuvoje: „Blue Bridge“, „Baltnetos komunikacijos“, BDC, „Hostex“)
„PaaS“
(Programuotojų instrumentai)
„Platforma kaip paslauga“ (PaaS) vartotojui suteikia ne tik infrastruktūrinius išteklius, bet ir operacinę sistemą kartu su programomis, programavimo kalbomis, bibliotekomis ir kitais įrankiais bei paslaugomis. Paprastai vartotojai moka už aplinkos naudojimo laiką ir reikalingus resursus. „PaaS“ auditorija – programuotojai, programinės įrangos kūrėjai. „Windows Azure“, „Google Apps engine“, Force.com, „GigaSpaces Cloud“, „Zoho Creator“, „BungeeConnect“, openspaces.org, „Cloud Foundry“
„SaaS“
(Programos verslui)
Vartotojas internetu gali naudotis konkrečiomis programomis (pvz., elektroniniu paštu, CRM, ERP ir kitomis). Vartotojui nereikia jokių investicijų, žmogiškų išteklių ar infrastruktūros, kurią reikia įdiegti ir valdyti. „Google Apps“, „Office 365“, „Salesforce CRM“, „Gmail“, „Facebook“, „Reval“, „Antenna Software“, „Cloud9 Analytics“, „Netsuite“, „SuccessFactors“, „RightNow Technologies“

Apibendrinant, galima teigti, jog „debesų kompiuterija“ – tai „protingesnė“ naujos kartos priegloba (hostingas). Duomenų centrai užpildomi dedikuota serverine įranga, kur užtikrinami elektros energijos tiekimas, pastovus interneto ryšys, serverinės įrangos kondicionavimas, programinės įrangos stabilus veikimas. Vartotojai nuomoja tų išteklių dalį pagal poreikį, atsiskaitydami panašiai, kaip už elektros energiją mėnesio pabaigoje, pagal skaitiklio parodymus.

Vienas iš geriausių ir seniausių „debesų kompiuterijos“ pavyzdžių – „GMail“. Jūsų pašto dėžutė galbūt yra kažkur „Google“ Malaizijos duomenų centro serveriuose, tačiau jums visiškai nereikia rūpintis nei serveriais, nei programine įranga. El. paštas veikia be mūsų įsikišimo, turime užtektinai disko talpos savo pašto dėžutėje. Aišku, ši „debesų“ technologija pastaruoju metu aktyviai transformuojasi ir siūlo įvairių inovatyvių sprendimų.

Kitame straipsnyje apžvelgsime deklaruojamus debesų kompiuterijos privalumus bei trūkumus.


FaceIT.lt
‡ 1999–2019 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!