Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/teorija/elektronika/524/aparaturos-galingumai/spausdinti/

Aparatūros galingumai

Publikuota: 2005-02-14 09:06
Tematika: Elektronikos technologija
Skirta: Mėgėjams
Autorius: el. paštas Julius Ustinavičius

Šiuo metu aparatūros galingumui matuoti naudojami standartai sukuria tikrą maišalynę. Todėl panagrinėkime, ką gi iš tikro reiškia tie užrašai ir standartai.


Šiuo metu aparatūros galingumui matuoti naudojami standartai sukuria tikrą maišalynę. Rinkoje galime pamatyti solidžios firmos stiprintuvą, kurio galingumas 50W kanalui ir pigų „noname“ muzikinį centriuką, besipuikuojantį lipduku 1000 W. Tokie dalykai gali įvesti į nesvarumo būklę eilinį pirkėją. Todėl panagrinėkime, ką gi iš tikro reiškia tie užrašai ir standartai.

Sovietmečiu buvo naudojami du galingumo matavimo parametrai: nominalus ir sinusinis. Teisingiausias būtų nominalus galingumas, jis pradžioje ir buvo naudojamas, o po to, pasimokius iš užsienio marketingo gudruolių, buvo pradėtas naudoti sinusinis. Pavyzdžiui, visiems žinomos kolonėlės S-90 yra 35 W nominalaus galingumo, (senas pavadinimas 35AC) o dabar pervadintos į S-90 pagal sinusinį galingumą. Pažiūrėkime, ką gi jie reiškia.

Nominalus galingumas

Tai toks galingumas, kuriam esant, išlaikomi visi aprašytieji specifikacijoje parametrai, kaip iškraipymų koeficientas ir pan.

Sinusinis galingumas

Tai toks, kada aparatūra gali atkūrinėti realų muzikinį signalą neribotą laiką be fizinio aparatūros sugedimo. Paprastai jis 2–3 kartus didesnis už nominalų.

DIN

Panašus į sinusinį galingumą, tik vietoje realaus muzikinio signalo naudojamas taip vadinamas „rožinis triukšmas“.

RMS

„Rated Maximum Sinusoidal“ – kai kada „Root Mean Squared“ - galingumas, kurį aparatūra gali atlaikyti vieną valandą be gedimų, grojant realų muzikinį signalą. Apytikriai viršija DIN 25–30 proc.

PMPO

Beprotiškasis galingumas, kurį aparatūra atlaiko 1–2 sekundes, padavus 200 Hz signalą. Viršija DIN apie 20 kartų. Štai šitą parametrą paprastai ir naudoja gudruoliai, pigios aparatūros gamintojai. Tai tokia nesąmonė, kad net nėra nusistovėjusi transkripcija. Vieni vadina „Peak Momentary Performance Output“, kiti „Peek Music Power Output“ arba „Pulse Maximum Power Output“.

Kolonėlėms labai svarbus parametras yra jų jautrumas. Jei vienų kolonėlių jautrumas bus 96 dB, o kitų pvz., 89 db, tai norint abi girdėti vienodu garsumu, į antrąsias reikės paduoti 5 kartus didesnį galingumą.

Akustikos jautrumas, pvz. prie kolonėlių parašyta jautrumas 90 dB, iš tikro reiškia dydį 90 dB/W/m, kas reiškia, jog ši akustinė sistema gali sukurti 90 dB didesnį garso slėgį nei 0 dB lygis 1 m atstumu, kai į ją paduotas 1 W galingumas. Už 0 dB yra priimtas toks garso slėgis, kuris atitinka žmogaus girdimumo ribą 1–4 kHz diapazone, t. y. jautriausioje žmogaus ausiai dažnių juostoje. Jo dydis 0,000002 N į kv. metrą.

Paprastai buitinių kolonėlių galingumas yra 84–102 dB ribose. Jautrumas 84–88 dB laikomas žemu, 89–92 dB vidutiniu, o 94–102 dB dideliu.

Pavyzdžiui, 20–30 dB yra žmogaus ausies jautrumo riba kai dar suprantami žodžiai, normali kalba 40–60 dB, motociklas 80–90 dB, o skausmo riba yra 130 dB.

Taigi, galingumas, kurį skaitome aparatūros aprašyme, tikrai nėra svarbiausias parametras, apibrėžiantis aparatūros kokybę ir klasę.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!