Jei jums elektra yra „tamsus dalykas“, jei su elektra paskutinį kartą susipažinote mokyklos fizikos pamokoje, jei neatskiriate kintamos ir nuolatinės srovės, jei žodžiai „fazė“ ir „nulis“ jums nieko nesako – prašau, nemontuokite elektros įrengimų. Lai tą darbą atlieka specialistas. Jei manote, kad suprantate šį interneto puslapį ir prisiimate visą atsakomybę už galimas pasekmes – tęskite.
- Kas yra įžeminimas?
- Kas yra įnulinimas?
- Nulinės srovės rėlės.
- Kompiuterių įžeminimas.
- Kompiuterių įžeminimas nuosavuose namuose, pastatuose su prieinama paskirstymo dėže.
- Kompiuterių įžeminimas daugiabučiuose namuose.
- Spalvos naudojamos laiduose.
1. Kas yra įžeminimas?
Daugelis elektros prietaisų turi metalines detales, kurias gali paliesti vartotojas. Veikiant tokiems prietaisams ant metalinių detalių, dėl gedimų, schematikos ir konstrukcijos ypatumų, blogos izoliacijos gali atsirasti gyvybiškai pavojingi įtampos potencialai. Kai kada tokie nuotėkiai būna nepavojingi ir niekam netrukdo. Daugelis tikriausiai pastebėjo, kad braukiant atbula plaštaka per šaldytuvą, jaučiasi švelnus purtymas. Nors įtampa ant šaldytuvo būna gana didelė, kad net uždega indikatoriaus neoninę lemputę, srovė tesiekia 1 mA. Senstant prietaisui, ta srovė gali ir stiprėti. Norintiems išvengti nemalonių pojūčių ir galimų nelaimingų atsitikimų, rekomenduojama tokius prietaisus įžeminti. T. y., nuleisti krūvį į žemę. Tai daroma, pajungiant prietaiso korpusą į trečią įvado laidą, kuris vadinamas žeme. Tas laidas paprastai žymimas geltonai-žaliai dryžuota izoliacija. Normaliuose elektros įvaduose jis būna prijungtas prie elektros lizdų viduriniojo kontakto. Šitas laidas įvadinėse spintose sujungtas su elektros spintos korpusu ir su nuliniu laidu bei (idealus atvejis retai kur beaptinkamas) su įžeminimo kontūru. Įžeminimo kontūras tai metalinės juostos, vamzdžiu konstrukcijos įkastos į žeme. Kadangi daugelyje namu tokio kontūro nei su žiburiu nerasi, tai leidžiama naudoti... įnulinimą.
2. Kas yra įnulinimas?
Tai paprasčiausias korpusinio / įžeminimo laido sujungimas su neutrale arba nuliu. SVARBU: negalima įnulinti pačiame lizde, įnulinimas daromas saugiklių spintoje (Daugelis nauju spintų saugikliams pravardžiuojamos „hageriais“, dėl to kad pirmosios spintos, kurios pasirodė „Marijos žemėje“ buvo „HAGER“ gamybos.).
Padarius įnulinimą pačiame elektros lizde, atsiranda galimybė, kad skirtingų prietaisų korpusai bus po skirtingu potencialu. Tai vadinamas „ground loop“ efektas – paprasčiausiai nulinis laidas turį kažkokią varžą ir atitinkamai, kai per jį teka srovė, vyksta įtampos kritimas ir elektros lizde nulis pasidaro nebe nulis. O per įžeminimo laidą, normaliomis sąlygomis, neturi tekėti srovė. Netgi saugiklių spintose, kurios nutolusios nuo pagrindinio įvado, nulio ir įžeminimo laidai jungiami į skirtingas kaladėles. Žodžiu, pagal taisykles draudžiama įnulinti elektros lizde. Ir dar, jei įvyks koks gedimas instaliacijoje ar koks remontas, yra tikimybė, kad nulinis ir fazinis laidas gali apsikeisti vietomis (vienodos laidų spalvos, kabelio perkirtimas ar pergręžimas gręžtuvu ir t. t.). Naudojant 3 laidus, du kartus padidėja patikimumas ir 2 kartus mažesnė tikimybė, kad „durnas daltonikas“ elektrikas ką nors supainios. Geras įnulinimas pilnai atstoja įžeminimą beveik visuose gyvenimo atvejuose, kol nesusiduriame su vandens šildytuvais, skalbimo mašinomis ir kitais galingais elektros prietaisais. Kodėl? Tarkime, kad vandens šildytuvo „spirale“ skilo ir susijungė su vandeniu, srovė pradėjo tekėti į korpusą ir per įžeminimą nuteka tolyn. Žmogus kaip ir nepurtomas, bet elektros prietaisas toliau genda, vyksta elektrolizė – gali kauptis sprogios dujos, genda pats prietaisas ir galų gale, gauname galingą – beveik trumpą į korpusą. Ką reiškia „beveik trumpas"? Tai reiškia, kad saugiklis dar neperdega/neišsijungia, bet į korpusą teka net keliolikos amperų srovė. Su tokiomis srovėmis tikras įžeminimas gali ir nesusidoroti – neleis įžeminimo varža. Tada korpusas ir įžeminimas pasidaro po įtampa. Ir, galų gale, kam laikyti tokią bombą pas save namuose. Kad išvengti tokių nelaimų naudojamos... nulinės srovės relės.
3. Nulinės srovės relės
Nulinės srovės relės (nuotekio), [GFCI, ground flow current Interrupter]. Šių relių esmė ta, kad jos palygina sroves tekančias per fazinį ir nulinį laidą. Jei srovės nesutampa, vadinasi kažkur vyksta srovės nutekėjimas. Paprastai nustatoma, kad jei srovės nesutampa daugiau 10...30 mA (pagal relės modelį), relė suveikia ir atjungia apkrovą. Šios relės naudojamos tik virtuvės ir vonios įrenginiams, kompiuteriams nulinės srovės relės NENAUDOJAMOS.
DĖMESIO! Neskaitykite amerikietiškų 230 V aprašymų internete. Ten srovė paduodama truputį kitaip, negu Europoje (Lietuvoje). Ten yra 2 fazių su neutrale maitinimas. Mums tinka 110 V aprašymai.
Galima pasidaryti nulinės srovės relės testerį. Reikia pasiimti 15 K omų rezistorių (15 mA relei, 7 Kom- 30 mA) ir sujungti ji tarp fazės ir korpuso. Nuo tokio pajungimo turi suveikti apsauga ir nulinės srovės relė turi atsijungti. Beje, nulinės srovės relės neatstoja saugiklio, todėl nuosekliai relei privaloma įjungti automatinį saugiklį.
Šioje schemoje pavaizduotos paprastos vienos fazės nulinės srovės pajungimas. Iš tikrųjų, relei nesvarbu, kur pajungti nulį, o kur fazę.
Kompiuterių įžeminimas
Kompiuteriai, kaip ir visi elektriniai prietaisai, turi įvairių detalių prijungtų prie tinklo. Tai, visų pirma, maitinimo šaltinis. Maitinimo šaltinyje stovi įtampos filtras, lygintuvas, kondensatoriai. Jie visi gali sugesti, ypač žinant, kad juos gamina atgrubnagiai kinai. Atidarius tokius prietaisus, dažnai matosi, kad gamintojas „chaltūrina“ ir dažnai deda detales, kurios tam reikalui nepritaikytos (filtrų kondensatoriai) arba iš viso daugelį detalių tiesiog užmiršta įdėti... Per visas detales galimi ir leistini srovės nuotekiai į korpusą. Jie paprastai būna nepavojingi gyvybei ir daugeliu atvejų – kompiuterio periferijai. Tačiau jungiant kelis kompiuterius į tinklą, ar jungiant nelabai pritaikytus išorinius įrenginius, kartais susidaro sąlygos, kad pažeidžiamas normalus kompiuterio darbas. Tai gali buti paprasčiausias kompiuterio užstrigimas, tinklo našumo sumažėjimas arba žymiai fatališkesni dalykai, kaip kompiuterio komponentų gedimai ar gaisrai. Todėl kompiuterius verta įžeminti (Beje, daugelis firmų savo garantiniuose lapuose rašo kad kompiuteris turi būti įžemintas). Kaip tai padaryti? Jei gyvenate / dirbate normaliame name, daugelis elektros lizdų jau turi įžeminimą. Jei nėra, teks truputį padirbėti (Paveiksliuke matome, kaip dega neoninė lemputė, priliesta prie neįžeminto kompiuterio korpuso).
Pastaba: jei jūs elektronikos maniakas, išardykite savo kompiuterio maitinimo bloką ir paieškokite taip vadinamu X ir Y klasės filtrinių kondensatorių. Paprastai 250 V 0,01 mkf dydžio. Jų paskirtis – susprogti pirmiems nesukėlus gaisro. Kai jie užsitrumpina, perdega saugiklis, BET NESUDEGA JOKIA ELEKTRONIKA. Tiksliai neatsimenu, bet rodos yra išrasti savaime atsistatantys X ir Y klasės kondensatoriai... Tokius dalykus mačiau tik „baltuose“ kompiuteriuose ir rimtoje technikoje. Pigioje kinių technikoje yra tik skylutės tokiems daiktams. Jie taip taupo, nes tie kondensatoriai brangoki. Kaip juos atpažinti? Paprastai tai plastmasinės dėžutės su daugybe sertifikatų ant šono.
5. Kompiuterių įžeminimas nuosavuose namuose, pastatuose su prieinama paskirstymo dėže
Jei gyvenate nuosavame name, arba pastate kur naujoviškai išvedžiotas įvadas ar prieinate prie paskirstymo spintos, jums tereikia prisijungti 3 laidą (pageidautina žaliai-geltonos spalvos) prie spintos metalinio korpuso arba specialios metalinės kaladėlės ir nusivesti į savo kompiuterio elektros lizdą. Nerekomenduojama nuosavame name jungtis prie vandentiekio ar apšildymo sistemos vamzdžių. Vamzdžiai gali būti ir plastikiniai... Nors nuosavame name, jei tikrai žinai kad tavo vamzdyno varža maža, galima prisijungti. Ir, žinoma, turite įsitikinti, kad koks „tėvukas“ neprijungė vandens šildytuvo be įžeminimo ar nebando atsukinėti elektros skaitliuko. Jei gyvenate nuosavame name, kur įvadas senoviškas, teks šiek tiek investuoti. Galima pasidaryti tikrą įžeminimą, kieme užkasus kokią metalinę konstrukciją arba reikės pasitobulinti įvadą. Užkasus keletą metrų geležies, įžeminimas bus labai negalingas. Jo varža neatitiks standartų, todėl prie šio įžeminimo negalima jungti galingų prietaisų. Kompiuteriui toks įžeminimas iš bėdos tiks.
Užsienietiški interneto puslapiai rekomenduoja tokį tikrinimo metodą – reikia į fazes laidą, nuosekliai esamam saugikliui įsijungti 5 A tirpųjį saugiklį (tinka mašinos saugiklis su gerai izoliuotu laikikliu). Per šitą saugiklį paduodam srovę į įžeminimą. Saugiklis turi perdegti. Nors, mano manymu, įžeminimas turi būti tokio galingumo, kad išmuštų kambario saugiklį. O čia prasideda problemos su senais įvadais. Seniau būdavo skaitliukas, 2 saugikliai ir viskas. Ko ir norėti – senoviniais laikais nebuvo daug galingų buitinių elektros prietaisų. Dabar prietaisų daug, ir žiūrėk, nuolat išmuša saugiklius. Žmonės pasistato galingesnius. Gaunasi, kad pastatyti saugikliai atlaiko suminę visų kambarių, palėpių ir garažų srovę. Taip jau gaunasi, kad kartais ir 32 A automatą pasistato, ar dar blogiau, užsivynioja kokią vielą ant saugiklio tirpuko. Tada įvykus trumpajam jungimui, tarkim, kompiuteryje, turi suveikti saugiklis, kuris „paskaičiuotas“ visam namui. Va taip ir kyla gaisrai.
Ką reikia daryti? Reikia pasistengti išdalinti galingumus – pasiknaisioti po įvadą ir pasistatyti atskirus saugiklius virtuvei, rūsiui, garažui ir pan. T. y., priartinti įvadą šiuolaikiniam. Ir dar, reikia mesti lauk saugiklį pastatytą ant nulinio laido. Nes, neduok Dieve, jei jis nudegs pirmas – visų įnulintų prietaisų korpusai atsiras po įtampa. Jei yra šiek tiek pinigų ir noro, reikia patobulinti elektros įvadą (aišku šitą darbą turėtų atlikti elektrikas). Labai pravartu atsivesti galingą nulinio laido įvadą nuo paskirstymo dėžės, stulpo, kabelinės spintos, išorinio skaitliuko spintos ar pan. Kaip pavyzdį paimsime Smetonos laikų statytą namą su originaliu 1939 metų įvadu ir tarybinių laikų skaitliukais. Seniau į namą srovė būdavo paduodama per keturlaidę oro liniją (3 fazės ir 0), dabar Kaune keičiami įvadai ir kabinami oriniai kabeliai – tos pačios 3 fazės izoliuotos + vienas nuogas nulinis laidas. Paprastai faziniai laidai izoliuoti ir dėžutes užplombuotos, kad tūlas lietuvis nevogtų elektros, bet nulinis laidas nuogas. Prie jo ir kabiname naują gražų laidą. Aišku, reikia nesusukti aliumininių laidų su variniais – pas mane elektrikai tai sujungė per kaladėlę. Gerai kad pastogė sausa ir rtikiuosi, kad laidas nenukirmys. Kitą laido galą įkišame į patalpą, kur stovi saugikliai ir pan. Ten pritvirtiname įnulinimo kaladėlę ir į ja sujungiami visi nuliniai laidai. Aišku, gražiau viską statyti į gražią dėžutę, bet galima viska pakabinti ant laidų.
 |
Kabelinė spinta. Tokiomis daromi įvadai į pramoninius pastatus. |
 |
Kiekvienoje elektros spintoje būna įžeminimo gnybtas. Laidą reikia prisukti „nuo dūšios“, kad neatsipalaiduotų. Negalima dėti po kelis laidus ant to paties varžto, bent jau be poveržlių. Ir nemontuokite aliuminio ir vario laidų taip, kad jie liestųsi! Aišku, jei atidarę savo spintą pamatysite TOKĮ vaizdą, geriau jau nelįskite. |
|
„Smetoniško“ namo „oro“ linijos įvadas. Strėle pažymėtas prisijungimas prie nulinio laido. |
|
Ant laidų kabančios įnulinimo kaladėlės. Aišku, galima gražiau, bet sename name laidai labai trapūs ir trumpi, todėl teko taip kvailokai viską išvedžioti. |
|
Kairėje – 1 butas: apkrovos išskirstytos į 4 saugiklius (Virtuvė-vonia-elektros šildytuvas eina dar per papildomą nuotėkio relę, butas, rūsys-garažas, laiptinė. Atitinkamai, B20A, B10A, B6A, B6A automatiniai saugikliai). Dešinėje – vienas saugiklis visam 2 butui (B16A). |
|
3 skaitliukai padorioje, bet pusiau tarybinio standarto laiptinėje. Visi saugikliai pastatyti butuose. Laiptinės spintoje įrengta tiktai apskaita. Kai kuriose laiptinėse tokios spintos būna užplombuotos. Tada įžeminimo gnybto teks ieškoti atsidarius šalia esančias dureles, kur išvedžioti telefono, kolektyvinės antenos (kabelinės TV), kompiuterinio tinklo laidai. |
6. Kompiuterių įžeminimas daugiabučiuose namuose
Gyvenantiems daugiabutyje / daugiaaukščiam name, šita problema sprendžiama panašiai, tik čia NEGALIMA jungtis prie vandentiekio ar apšildymo sistemos. Negalima vien tik dėl to, kad negali garantuoti kitų gyventojų saugumo ir tų pačių gyventojų saugios veiklos su tuo pačiu „įžeminimu“. Geriausia ką galima padaryti, tai atsivesti nulinį laidą nuo įvadinės spintos. Tai nėra labai sudėtinga ir 90 % visų darbų sudaro gražus laido paslėpimas koridoriuje ir kambaryje.
7. Spalvos naudojamos laiduose
Trumpa informacija apie laidų spalvas. Tai tik rekomendacijos:
| Grandinė | US | Standard European |
|---|---|---|
| Fazė | Juodas Black |
Rudas Brown |
| Neutralė/nulis | Baltas White |
Mėlynas Blue |
| Žemė/įžeminimas | Žalias/ Žalias su Geltonais brūkšniais Green Green/ Yellow Stripe |
Žalias/ Žalias su Geltonais brūkšniais Green / Yellow Stripe |
| 2-tra fazė | Raudonas arba Mėlynas Red or Blue |
|
| 3-čia fazė | Raudonas arba Mėlynas Blue or Red |
|
P. S. Pastotėse fazės ženklinamos pagal mūsų vėliavą: Geltona, Žalia, Raudona :-)
