Šiais laikais beveik visą gyvenimą galima sutalpinti į išmanųjį telefoną, ir Z karta tai išnaudoja – telefonu ir tvarko savo finansus, ir mokosi, ir linksminasi. Vis dėlto duomenys rodo, kad bankai to dažnai neišnaudoja: 31 proc. jaunuolių svarsto keisti savo banką dėl netobulinamų skaitmeninių įrankių, daugiau nei pusė nori pagalbos iš bankų valdant savo finansus, be to, net 30 proc. skundžiasi bankų programėlių vartotojo sąsaja, kuo neabejotinai atsiliekame ir Lietuvoje.Z karta yra kitokia. Atrodo, apie tai kalbama daug, tačiau daroma per mažai. Nors gimusieji 1997–2012 m. sudaro apie 19 proc. visos Lietuvos populiacijos ir jau po penkerių metų turėtų dominuoti darbo rinkoje, dalis verslų tam vis dar nėra pasiruošę. Bene labiausiai atsilieka bankai: dauguma jų atrodo lėti, konservatyvūs, suteikia per mažai galimybių įdarbinti pinigus. Bankais apskritai pasitiki vos 36,4 proc. Lietuvos gyventojų. Net ir besikeičiančios kartos šio skaičiaus negerina, nes senoji karta vis dar jaučiasi apgauta, o jaunoji – tiesiog nesuprasta.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kardinaliai kitoks požiūris į pinigus ir darbą
„Bigbank“ duomenys rodo, kad vos 71 proc. Lietuvos gyventojų turi santaupų, o net ir tarp jų 11 proc. turi mažiau nei 1 000 eurų. Tiesa, Z kartos atstovai neabejotinai labiau domisi savo finansiniu saugumu. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyventojai iki 25 metų amžiaus investuoja aktyviau už vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones, o aktyviausiai investuoja 25–34 metų amžiaus ir vyrai, ir moterys.
Verta turėti omenyje ir tai, kad jauniausieji gyventojai dažnai neturi daug lėšų, tačiau, nepaisant to, jau ieško būdų, kaip sutaupyti bent po šimtą ar kelias dešimtis eurų per mėnesį ir net tas nedideles sumas įdarbinti. Dažnas ieško patarimų „Facebook“ ar „Reddit“ grupėse.
Tam įtakos neabejotinai turėjo globalizacija. JAV investavimas visada buvo ganėtinai populiarus, todėl Z kartos atstovai, nuolat vartojantys amerikietišką turinį, pirmą kartą apie investavimą ir protingą taupymą išgirsta būtent užsienyje, o vėliau ieško informacijos ir Lietuvoje. Čia tokios informacijos pastaruoju metu vis daugiau.
Ką į tai atsako bankai? Jie paprastai nebūna suinteresuoti pasiūlyti paprastų investicinių instrumentų su gera grąža, nes patys naudoja žmonių sąskaitose esančius pinigus mokėdami nedideles palūkanas, o kartais ir išvis nieko nemokėdami. Todėl Z karta yra priversta rinktis netradicinius bankus, įvairius investicijų brokerius, dėl to kartais lieka nusivylusi ar netgi apgauta.
Dažnai jaunuoliai taip jaučiasi ir imdami paskolas. Konsultacijų bendrovės „Publicis Sapient“ duomenimis, 82 proc. Z kartos atstovų siekia įsigyti nuosavą būstą. Tačiau jaunuoliai vis dažniau renkasi individualią veiklą ar kurti savo įmonę, o kai kurie netgi gauna pajamų kriptovaliutomis – tokias pajamas daug sudėtingiau vertinti nei tas, kurios gaunamos įprastoje darbo vietoje. Tad bankams reikia ieškoti naujų būdų, kaip įvertinti pajamų ir paskolų grąžinimo tikimybę.
Viskas – telefone
Šiais laikais beveik visą gyvenimą galima sutalpinti į išmanųjį telefoną, ir Z karta tai išnaudoja – telefonu ir tvarko savo finansus, ir mokosi, ir linksminasi.
Vis dėlto atvirosios bankininkystės platformos „Tink“ duomenys rodo, kad bankai to dažnai neišnaudoja: 31 proc. jaunuolių svarsto keisti savo banką dėl netobulinamų skaitmeninių įrankių, daugiau nei pusė nori pagalbos iš bankų valdant savo finansus, be to, net 30 proc. skundžiasi bankų programėlių vartotojo sąsaja, kuo neabejotinai atsiliekame ir Lietuvoje.
Vartotojai tikisi telefono programėlėje rasti visas tas pačias funkcijas ir galimybes įdarbinti pinigus, kaip ir internetinėje bankininkystėje, tačiau Lietuvoje kažkodėl vis dar įprasta telefonų naudotojams suteikti daug mažiau galimybių ar jas slėpti po penkiais mygtukų paspaudimais, ko „TikTokų“ ištreniruota karta nenori. Skirtingai nei vyresnieji, Z karta augo su technologijomis, tad ir jų reikalavimai yra daug aukštesni.
Z karta yra įgudusi naudotis technologijomis. Bankai, laikui bėgant, galės vis mažiau išlaidų skirti pagalbos paslaugoms tiems, kurie nesupranta sudėtingų virtualių technologijų, ir daugiau – geriausioms paslaugoms kurti. Z karta taip pat yra pirmoji karta, pasirengusi naudotis tokiomis priemonėmis, kaip robotai patarėjai, kad pagerintų savo finansinę padėtį.
Jie jau dabar ieško edukacinio turinio socialiniuose tinkluose. Kai kurie bankai tai suprato, o kiti socialinius tinklus tebenaudoja tik savo paslaugų reklamai. Na, o laimi tie, kurie edukacinį turinį dar sugeba pateikti kaip smagų žaidimą – tai Z karta visada įvertina.
Bankai privalės keistis
Z karta neprašo bankų atsisakyti savo atsargumo politikos. Norima tik bankininkystės, kuri veiktų greitai, sklandžiai, kalbėtų jų kalba ir rūpintųsi ne tik pinigais, bet ir klientų tobulėjimu.
- Galimybių prieinamumas. Z karta nori ne vienodų sąlygų, o vienodai lengvai prieinamų galimybių ir sąžiningumo, ypač kai kalbama apie pinigų įdarbinimą. Atėjo laikas bankams suteikti galimybių ir lengvai taupyti ar investuoti, ir skolintis būstui.
- Greitis ir paprastumas. Registracija turi trukti 5 minutes, o programėlė turėtų būti perprantama iškart. Niekas nenori 50 skirtingų meniu punktų.
- Duomenys tobulėti. Bankai turi įspūdingą kiekį duomenų. Z kartos vartotojai juos nori matyti ir išnaudoti biudžetui planuoti bei taupyti.
Lietuvos pozicija unikali. Šalies gyventojai vieni iš labiausiai skaitmeniškai pažengusių Europoje. Tai yra tiek iššūkis, tiek didžiulė galimybė mūsų bankams. Spaudimas diegti naujoves yra didelis, vartotojai pasirengę ir nori tas naujoves priimti. Z kartos norų ignoruoti nebeįmanoma. Karta, kuri viską – nuo vakarienės iki antrosios pusės – renkasi braukydama telefono ekraną, dabar nori tokių pačių galimybių ir iš savo banko.
Autorius: „Bigbank“ vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas
