Daiktų internetas jau dabar smarkiai keičia mūsų gyvenimus, o dar didesnių šios technologijos progreso šuolių neabejotinai sulauksime ir ateityje, teigia ekspertai. Kas iš tikrųjų yra daiktų internetas, kaip, galbūt patys to nežinodami, jau dabar juo naudojamės kasdien ir kaip ši technologija gali mums padėti gyventi patogiau? Daiktų internetas jau dabar smarkiai keičia mūsų gyvenimus, o dar didesnių šios technologijos progreso šuolių neabejotinai sulauksime ir ateityje, teigia ekspertai. Kas iš tikrųjų yra daiktų internetas, kaip, galbūt patys to nežinodami, jau dabar juo naudojamės kasdien ir kaip ši technologija gali mums padėti gyventi patogiau? Suprasti dabartinę situaciją ir pažvelgti į daiktų interneto plitimo mūsų kasdienybėje perspektyvas padeda Vilniaus universiteto ir Vilnius Tech profesoriai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kas yra daiktų internetas?
Kol kas dar nėra vienos sąvokos daiktų internetui apibūdinti. Vilnius Tech docentas dr. Artūras Medeišis teigia: „Pirmiausia dėl bendro konteksto reikėtų pažymėti, kad daiktų internetas (angl. Internet of Things – IoT) nėra viena konkreti standartuose aprašyta technologija. Tai labiau koncepcija, būdas, kaip mūsų sudėtingos informacinės sistemos gali būti realizuojamos. IoT koncepcijos esmė – internetas yra visur, o visi daiktai gali būti prijungti prie interneto.“
VU docentas dr. Ernestas Filatovas nurodo, kad IoT tinklą gali sudaryti daugybė įvairių įrenginių, įskaitant išmaniuosius telefonus, širdies monitorius, gyvulių stebėjimo prietaisus ar net reaktyvinius lėktuvų variklius. Šių prietaisų bendras bruožas yra jutikliai, kurie gali rinkti duomenis, ir programinė įranga, galinti įkelti duomenis į debesiją arba tiesiogiai, be žmogaus įsikišimo, keistis duomenimis su kitais prijungtais prietaisais.
Profesorius teigia: „Tai yra galingas įrankis, galintis padėti automatizuoti daugelį kasdienių užduočių verslui, pramonei ir namų ūkiams. IoT įrenginiai generuoja didelius duomenų kiekius, todėl jie suteikia daug informacijos, kuri gali padėti žmonėms ir įmonėms priimti optimalius sprendimus. Manoma, kad daiktų internetas padės sumažinti taršą ir išlaidas, leis mums gyventi produktyviau, ekologiškiau ir maloniau.“
Pasak E. Filatovo, mūsų gyvenime apstu IoT tinklui priklausančių įrenginių – skaičiuojama, kad jau dabar yra daugiau kaip 15 milijardų prijungtų prietaisų. Ateityje, tikėtina, jų tik daugės. Vilnius Tech docentas dr. Darius Guršnys pateikia pavyzdžių: „Mūsų išmanieji telefonai yra išmanūs tik dėl daiktų interneto. Navigacija turbūt yra viena iš paprasčiausių paslaugų, kurią mes naudojame ir pažįstame. O ar dar prisimenate pandemiją ir karantinus, programėles, kurios leisdavo aptikti, ar nebuvote priartėję prie sergančiojo? Štai jums veikiančio IoT pavyzdys.“
A. Medeišis papildo: „Pandemijos metu medijose trumpam buvo pasirodžiusi žinutė – lietuviai per karantiną vis dar per daug juda. Štai dar vienas daiktų interneto panaudojimo pavyzdys, kai mūsų iš telefonų į serverius perduoti duomenys gali būti agreguojami, analizuojami ir iš to daromos įvairios išvados.
Šiuo metu diegiami nauji buitiniai elektros apskaitos įrenginiai. Patogu – mums nereikia deklaruoti suvartotos energijos kiekio, sistema automatiškai nuskaito, o mes jau gauname paruoštą sąskaitą. Tai klasikinis IoT sprendimas.“
E. Filatovas pažymi, kad IoT technologijos jau negrįžtamai pakeitė mūsų kasdienybę, o išmaniosios namų sistemos buvo pradėtos kurti dar praėjusiame amžiuje. Dar 1966 m. buvo sukurta pirmoji daiktų interneto namų automatizavimo sistema „Echo IV“. Vykstant technologiniam progresui, išmaniųjų namų koncepcija tapo vis labiau pritaikoma: „Išmanieji daiktų interneto jutikliai geba nustatyti, kokią muziką, temperatūrą ir apšvietimą norime pasirinkti, kada keliamės, valgome ir einame miegoti. Išmanieji prietaisai, pavyzdžiui, šaldytuvai ir skalbyklės, gali siųsti žinutes, kai pritrūks pieno, arba pranešti, kai drabužiai išdžius. O išmanioji namų automatizavimo sistema, valdanti šildymą ir vėsinimą ar langų užuolaidas, gali padėti taupyti energiją. Namų automatizavimo sistemos taip pat integruoja apsaugos funkcijas, pavyzdžiui, prieigos kontrolės ir signalizacijos sistemas.“
Kaip atrodys mūsų kasdienybė ateityje?
Ateityje dėl daiktų interneto ir su juo susijusių technologijų, tokių kaip mašininis mokymas ir blokų grandinės, mūsų namai taps dar išmanesni ir patogesni. Tačiau daiktų internetas pakeis ne tik mūsų namų aplinką – keisis ir darbo vietos, prekių ir paslaugų vartojimas.
E. Filatovo teigimu, daiktų internetas neabejotinai bus naudingas ir pakeis šiuolaikinės darbo aplinkos struktūrą ir mūsų sąveikos su ja būdus. Jau dabar naudojami ir gerinami išmanieji prietaisai darbui palengvinti: spausdintuvai, patys užsakantys popieriaus ar rašalo, kai šių pritrūksta, taip pat automatinis šildymo, oro kondicionavimo, apšvietimo reguliavimas, leidžiantis nustatyti asmeninius darbuotojų pageidavimus.
Profesorius teigia: „Svarbu pažymėti, kad keičiasi ir pati darbo vietos reikšmė popandeminiame pasaulyje, nuotolinis darbas tampa jau nebe laikinu sprendimu. Ne tik technologinės kompanijos, bet ir tradicinės pramonės šakos, kurios iki šiol reikalavo, kad darbuotojai dirbtų vietoje ir asmeniškai bendrautų su kitais darbuotojais, mašinomis ir transporto priemonėmis, supranta, kad daiktų interneto įrenginiai su 5G technologija leidžia joms paspartinti skaitmeninę transformaciją po COVID-19.“
A. Medeišis mano, kad svarbus aspektas yra ir atliekamų darbų, industrinės veiklos automatizavimas – šioje srityje galime tikėtis itin plataus IoT technologijų taikymo: „Tai pastebėsime išmaniųjų miestų, moderniosios industrijos teminėse srityse. Pavyzdžiui, pervežimų kompanijos jau šiandien gali ne tik stebėti krovinio buvimo vietą, bet ir aplinkos parametrus, tarkime, ar krovinys yra tinkamos temperatūros sąlygomis. Saulės ir vėjo energijos parkai taip pat turi stebėjimo ir valdymo sistemų, kurios paremtos IoT sprendimais.“
D. Guršnys pažymi, kad daiktų interneto technologijos pakeis ir tai, kaip vartojame prekes ir paslaugas: „Daiktų internetas ateityje turėtų supaprastinti informacijos gavimą apie paslaugų ar prekių prieinamumą, atsiskaitymą už jas. Taip pat turėtų pagelbėti plėtojant žiedinės ekonomikos koncepciją, nes IoT sprendimai galėtų puikiai pasitarnauti stebint prekės kelionę nuo gamybos iki vartotojo durų ir toliau per jos vartojimo ciklą iki pat utilizavimo ar perdirbimo.
Tačiau turime ir paprastesnių pavyzdžių, kaip keisis kasdienės paslaugos. Vienas iš kasdienio daiktų interneto naudojimo pavyzdžių yra automobilių statymo automatizavimas. Jau šiandien yra sprendimų, dėl kurių galime matyti, kur galima rasti laisvų automobilių stovėjimo vietų, ir atitinkamai nukreipti automobilį viena ar kita kryptimi, rezervuoti vietą kai kuriose aikštelėse, lengvai atsiskaityti už tikslų stovėjimo laiką ar aikštelėje, ar gatvėje.“
Pasak E. Filatovo, susieti įrenginiai padeda įmonėms teikti tikslingesnes paslaugas, stebėti vartotojų įpročius ir atsižvelgti į poreikius. Įmonės gali stebėti susietų įrenginių ir paslaugų naudojimą realiu laiku ir žinoti, kaip, kada ir kur klientai jais naudojasi. Tai sustiprina galimybę pritaikyti pasiūlymus prie klientų poreikių ir interesų.
Profesorius pateikia pavyzdį: „Tarkime, prijungti automobiliai (angl. connected cars) – rinkodaros specialistai stebi vairuotojų įpročius ir pirkimo elgseną, kad galėtų daryti įtaką pirkimo sprendimams, teikdami pasiūlymus, atsižvelgdami į konkrečias aplinkybes, pavyzdžiui, kai klientai važiuoja į maisto prekių parduotuvę, darbą ar renginį. Nuolatos realiu laiku stebint daiktų interneto prietaisus, įmonės gali sekti jų veikimą, rasti ir pašalinti iškilusias problemas, kartais dar prieš klientui jas pastebint. Pavyzdžiui, automobilių gamintojai, naudodami mobiliojo ryšio tinklus, gali atlikti prijungtų transporto priemonių atnaujinimus, kad atitiktų besikeičiančias kelių eismo saugumo taisykles.“
Ekspertai pastebi ir daug žadančių ateities perspektyvų sveikatos priežiūros srityje. Daugeliui jau pažįstamos išmaniosios apyrankės ir kiti panašūs ant mūsų kūno nešiojami prietaisai vis tobulės, plėsis jų funkcijos, stebimi kūno parametrai. Suteikiama informacija ir rekomendacijos taps vis įvairesnės, tikslesnės ir naudingesnės, naudojamos ne tik mūsų pačių, bet ir gydytojų pacientų būklei stebėti, tikslesnėms diagnozėms nustatyti.
D. Guršnys pažymi, kad technologijų pažanga šioje srityje bus labai svarbi senjorams: „Daiktų interneto sprendimai gali būti naudojami kaip pagalbininkas teikiant socialinės priežiūros, slaugos paslaugas. Jau šiandien egzistuoja nešiojamieji pagalbos iškvietimo mygtukai, kai vienas namuose pargriuvęs ir negalėdamas atsikelti senjoras dėl susižalojimo galėtų išsikviesti greitąją pagalbą.“
E. Filatovas papildo šią mintį: „Atsirado tokie prietaisai, kaip išmanieji insulino rašikliai, prijungti inhaliatoriai, astmos monitoriai ir kiti, jie jau patenka į paprastų vartotojų rankas ir leidžia jiems geriau valdyti ir spręsti savo sveikatos poreikius. Prietaisai, tokie kaip biojutikliai ir išmanieji laikrodžiai, taip pat gali leisti sveikatos priežiūros specialistams nuotoliniu būdu stebėti būkles ir rinkti duomenis, todėl stebėjimas ir gydymas, kuris anksčiau buvo įmanomas tik gydymo įstaigose, gali vykti bet kur. Naudodami nešiojamus prietaisus ir kitą namų stebėjimo įrangą su daiktų internetu, gydytojai gali veiksmingiau stebėti pacientų sveikatą. Tikimasi, kad netolimoje perspektyvoje šie sprendimai bus plačiai integruoti į mūsų sveikatos sistemą.“
Nors IoT technologija ir sprendimai pasaulyje yra plėtojami sparčiai, diegimas atsilieka. A. Medeišis aiškina priežastis: „IoT technologijos jau yra ganėtinai įvairios ir neblogai išdirbtos, nors, be abejo, bus ir toliau plėtojamos. Esminė problema ar iššūkis dabar yra būtent naujų taikomųjų aplikacijų sugalvojimas ir praktinis kūrimas, kad tie sprendimai būtų ne tik techniškai optimalūs, bet ir komerciškai patrauklūs. Kitaip sakant, iššūkis yra sugalvoti ir techninį sprendimą, ir kartu jį palaikantį verslo modelį. Plėtojant IoT teks susidurti su socialiniais, ekonominiais, ekologiniais, teisiniais, moraliniais ir ne tik klausimais. Tai yra viena iš priežasčių, lėtinančių IoT plėtrą.“
E. Filatovas pažymi, kad jau dabar ieškoma sprendimų daiktų interneto plėtrai skatinti: „IoT yra sparčiai auganti pramonės šaka, turinti daugybę pritaikymo galimybių visuose sektoriuose, tačiau ir nemažai iššūkių: saugumas, kūrimo ir gamybos kainos, įrenginių duomenų heterogeniškumas, įrenginių interoperabilumas, greitas ryšys, vartotojų ir duomenų privatumas, aplikacijų kūrimo įgūdžiai, kokybės kontrolė, skaidrumas, įrenginių patikimumas ir daugybė kitų. Kiekvienas iš šių iššūkių reikalauja kompleksinių sprendimų, su tuo industrijoje dabar aktyviai dirbama.“
Į kokias rizikas reikėtų atkreipti dėmesį?
D. Guršnys daiktų interneto vartotojams siūlo atkreipti dėmesį į kibernetinį saugumą – pagrindinės daiktų interneto įtaisų grėsmės yra susijusios su kibernetinio saugumo užtikrinimu. Pasak jo, nors šie saugumo klausimai technologijų plėtotojams yra žinomi bei sprendžiami, vartotojai turėtų išlikti atidūs. Jis pataria laikytis bendrosios kibernetinio saugumo praktikos, pavyzdžiui, naudoti sudėtingus slaptažodžius.
E. Filatovas pažymi ir rizikas, susijusias su darbuotojų užimtumu, vykstant sparčiai IoT plėtrai: „Natūralu, kad žmonių darbo poreikis labai sumažės, kai kiekviena užduotis bus mechanizuota, tai turės tiesioginį poveikį įsidarbinimo galimybėms. Artėjant daiktų interneto ateičiai, pastebimai gali sumažėti specialistų užimtumas.
Taip pat tobulėjant daiktų interneto prietaisams, saugumas tapo pagrindiniu rūpesčiu. Daiktų interneto saugumas apima prietaisų saugumą ir programinės įrangos programų bei tinklo sąveikos apsaugą. Nėra abejonių, kad technologijos daro įtaką mūsų gyvenimo būdui ir lemia mūsų priklausomybę nuo technologijų. Tačiau jei sistemoje kyla problemų, yra nemaža tikimybė, kad bus pažeistas kiekvienas su ja susijęs įrenginys.“
