Visi, kurie bent kartą yra skridę lėktuvu, puikiai žino taisyklę – prieš pakilimą keleiviai privalo arba savo mobiliuosius įrenginius išjungti, arba įsijungti skrydžio režimą.
Skrydžio režimas yra išmaniojo telefono nustatymas, kuriuo laikinai sustabdomas radijo signalų ir „Wi-Fi“ ryšys, nors likusi prietaiso dalis veikia įprastai. Kam to reikia?Visi, kurie bent kartą yra skridę lėktuvu, puikiai žino taisyklę – prieš pakilimą keleiviai privalo arba savo mobiliuosius įrenginius išjungti, arba įsijungti skrydžio režimą. Kam to reikia?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Skrydžio režimas yra išmaniojo telefono nustatymas, kuriuo laikinai sustabdomas radijo signalų ir „Wi-Fi“ ryšys, nors likusi prietaiso dalis veikia įprastai. Kitaip tariant, telefonas nebegauna signalų, kurie leidžia siųsti bei gauti tekstinius pranešimus, skambučius ar naudotis internetu. Galima pasiekti tik tas paslaugas, kurios yra atsiųstos į įrenginį, kaip kad filmai, muzika, žaidimai ir įvairūs dokumentai.
Kuo nusikalto šie radijo signalai?
Kaip LRT.lt paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Aeronautikos inžinerijos katedros lektorius Vincas Šnirpūnas, skrydžio režimas kilimo ir tūpimo metu reikalingas tam, kad nebūtų trukdžių orlaivio navigacinėse sistemose. Lėktuvai leidžiasi pagal sistemą, vadinamą „Instrument landing system“ (ILS), kai yra blogos matomumo sąlygos, pavyzdžiui, tirštas rūkas, ir prietaisai turi nuvesti orlaivį tiksliai virš tako.
„Taip pat aš asmeniškai manau, kad reikia įjungti skrydžio režimą, jog orlaivio salone būtų didesnė tvarka, keleiviai būtų daugiau susikoncentravę į tūpimą ar kilimą. Orlaivio tūpimas yra pati sudėtingiausia skrydžio fazė, todėl reikia būti visiems maksimaliai pasiruošusiems evakuotis iš orlaivio kuo greičiau, jeigu prireiks. Aišku, tai įvyksta labai retai šiuo metu, bet papildomas dėmesys niekada nepamaišys“, – sakė V. Šnirpūnas.
Anot jo, jeigu paliktume įjungtą mobilųjį ryšį, o tą patį padarytų ir daugelis keleivių, gali būti, kad lėktuvui atliekant tikslų tūpimą, jis daugiau nukryptų nuo tako ašies ir, palietęs ratais, orlaivis galėtų išriedėti iš tako. Šiuo metu toks poveikis dar nėra tiksliai įrodytas – su šiuo klausimu dirbama. Vis dėlto, neįrodyta ir tai, kad poveikio nėra.
Tiesa, nemažai didesnių oro linijų dabar jau siūlo prisijungimą prie „Wi-Fi“ skrydžio metu. Kodėl tai netrukdo orlaivio ryšiui? Nes „Wi-Fi“ veikia naudodamas palydovinius, o ne radijo signalus – jis nesijungia prie antžeminių mobiliojo ryšio bokštų. Tačiau ši paslauga kol kas nėra itin populiari.
„Tai yra papildoma paslauga, jos įdiegimas ir palaikymas operatoriui kainuoja, todėl už prisijungimą keleiviai turi mokėti. Keleiviai šiuo metu siekia kuo pigiau skraidyti, todėl už papildomas paslaugas nedaug kas sutinka mokėti. Operatoriui kainuoja ir perduotų duomenų kiekis per satelitinius palydovus, kas irgi turi būti kompensuojama keleivių“, – teigė aviacijos specialistas.
Vis dėlto, jis tvirtino manantis, kad ateityje bus daugiau galimybių turėti ryšį skrydžio metu, jis bus pigesnis arba įskaičiuotas į bilieto kainą.
„Jau šiuo metu yra aviakompanijų, kurios suteikia galimybę prisijungti su „Wi-Fi“ prie filmų ar žaidimų skrydžio metu, aišku, tai nėra interneto ryšys su išoriniu pasauliu, bet palaipsniui šios technologijos yra diegiamos ir jomis naudojamasi“, – tvirtino V. Šnirpūnas.
