Turbūt istorijoje nerastume kito daikto, kuris būtų taip pakeitęs žmonių gyvenimą kaip telefonas. Šis rankinis kompiuteris pakeitė kamerą, GPS prietaisus, skaičiuotuvus, adresų knygas ir daugybę kitų kasdienių dalykų. Mikliais pirštais galima pasiekti bet kokią informaciją. Vis dėlto, šios naudingos funkcijos gali būti nesunkiai atsuktos prieš mus pačius – tiek programišių, tiek įvairių kompanijų, besikėsinančių į mūsų privatumą.Turbūt istorijoje nerastume kito daikto, kuris būtų taip pakeitęs žmonių gyvenimą kaip telefonas. Šis rankinis kompiuteris pakeitė kamerą, GPS prietaisus, skaičiuotuvus, adresų knygas ir daugybę kitų kasdienių dalykų. Mikliais pirštais galima pasiekti bet kokią informaciją. Vis dėlto, šios naudingos funkcijos gali būti nesunkiai atsuktos prieš mus pačius – tiek programišių, tiek įvairių kompanijų, besikėsinančių į mūsų privatumą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Išmanusis telefonas turi nemažai daviklių. Jie seka viską: ne tik tai, kur jūs esate, bet ir oro sąlygas, atmosferos slėgį, judesius. Pastaruosius fiksuojantys davikliai yra labai jautrūs – telefono aptiktu judesiu galima tiksliai pasakyti, kur ką tik palietėte ekraną. Bet kuri programėlė, kuri pasiekia šiuos duomenis, gali skaityti jūsų žinutes, slaptažodžius ir kitokius duomenis gana tiksliai.
Buvimo vieta apie jus pasako daugiau, nei manote
Jūsų buvimo vietą galima nustatyti ne tik naudojant telefono GPS, tačiau ir stebint netoliese esančius mobiliojo ryšio bokštus, „Wi-Fi“ signalus ir net „Bluetooth“ įrenginius, nepaisant to, ar telefone šis ryšys yra įjungtas, ar ne. Negana to, telefono buvimo vietą galima nustatyti ir pasinaudojus kitais jutikliais, tokiais kaip akselerometras, barometras ir magnetometras.
Nors buvimo vietos duomenų atskleidimas neatrodo kenksmingas, tai labai svarbu jūsų privatumui. Be to, šiuos duomenis galima panaudoti kuriant vartotojo profilį, kas aktualu įvairioms kompanijoms ir sukčiams.
Štai prieš kelerius metus „The New York Times“ žurnalistai sugebėjo susekti gana tikslų Donaldo Trumpo judėjimą, remdamiesi nutekintais buvimo vietos duomenimis ir susiedami juos su viešai prieinama informacija. Taip buvo parodyta, kaip lengvai telefono buvimo vietos duomenis galima paversti šnipinėjimo priemone, netgi galinčia pakenkti nacionaliniam saugumui.
Laikraščio žurnalistai teigė, kad duomenis gavo iš anoniminių informatorių, susirūpinusių dėl tokio pažeidžiamumo ir reguliavimo trūkumo. Jie tvirtino, jog prireikė vos kelių minučių, kad didžiulį nuasmenintų duomenų rinkinį, kuriame buvo 50 milijardų buvimo vietos nustatymo taškų iš daugiau kaip 12 milijonų JAV telefonų, susijusių su jų judėjimu 2016 ir 2017 metais, paverstų konkrečia informacija apie D. Trumpą. Tai buvo „The New York Times“ inicijuoto „Privatumo projekto“ (angl. Privacy Project) dalis, po jo nemažai technologijų gigančių pajuto spaudimą susirūpinti savo vartotojų duomenų apsauga.
Nekaltai atrodančios programėlės
Puiki išmaniojo telefono ypatybė yra ta, kad jo funkcijas galima nuolat pildyti įdiegiant programėles ir taip susikurti prietaisą su asmeninių funkcijų rinkiniu. Tačiau dauguma programėlių nėra iš labai patikimų šaltinių ir gali surinkti daugiau informacijos apie jus, negu yra būtina.
Šiurpą kelia tai, kad sutikdami su programėlės prieigos prašymais prie įvairių duomenų, patys noriai atiduodame visą informaciją apie save. Todėl verta turėti šiek tiek įtarumo ir paklausti savęs, kodėl naujam žaidimui reikalinga prieiga prie mūsų kontaktų, buvimo vietos ir kameros.
Rekomenduojama aplikacijas siųstis tik iš patikimų šaltinių, pavyzdžiui, „Google Play“ ar „App Store“ parduotuvių, bei vengti nepažįstamų, negirdėtų svetainių. Tiesa, kaip atkreipia dėmesį portalas „TechRadar“, 2017 metais skaitmeninio saugumo ekspertai, atlikę programėlių analizę, surado 333 programėles „Google Play“, kurios įtrauktos į juodąjį sąrašą ir žinomos kaip kenkėjiškos. Todėl budrumo šiuo klausimu derėtų neprarasti.
LRT.lt ir Vilniaus universiteto Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovo, Matematikos ir informatikos fakulteto docento Lino Bukausko atlikta populiariausių socialinių tinklų programėlių analizė taip pat parodė, jog tokios nekaltai atrodančios programėlės kaip „Facebook“ ar „TikTok“ iš tiesų turi tiesiog nepadoriai plačią prieigą prie kone visų telefone esančių duomenų. Ir niekas iš tiesų negali pasakyti, kur tie duomenys gali nukeliauti.
Ar telefono kamera gali jus stebėti?
Nors tai skamba kaip sąmokslo teorija, atmesti tikimybės, kad telefono kamera gali jus stebėti, negalima. Žinoma, tai vyksta ne savaime – vienokių ar kitokių kėslų turintis įsilaužėlis gali įdiegti programinę įrangą ar pasinaudoti kitokiomis priemonėmis ir per išmaniojo kamerą stebėti telefono savininką.
Daug šioje vietoje gali nuveikti ir programėlės, taip pat ir tos, kurios vartotojų yra dažniausiai naudojamos, pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Instagram“. Kaip rašo „The Guardian“, jeigu vartotojas suteikia programėlei prieigą prie kameros ir mikrofono, ji turi priėjimą prie galinės ir priekinės kameros, gali daryti įrašus bet kuriuo metu, kai tik yra paleista veikti fone, netgi be jokio įspėjimo.
Šiurpu, bet programėlė taip pat gali pasiekti galerijoje esančius vaizdo įrašus ir nuotraukas bei juos kur nors įkelti. Taip pat gali realiu laiku įjungti veido atpažinimą ir aptikti tam tikras išraiškas, netgi transliuoti vaizdą gyvai tiesiai į internetą, identifikuoti, ar žmogus yra vienas, ar šalia jo dar yra ir kitas asmuo ir pan.
Kovojant su tuo vėlgi reikia grįžti prie programėlių ir išanalizuoti, kokių leidimų jos prašo. Ar tikrai visoms reikalinga prieiga prie kameros bei mikrofono? Vertėtų laikytis programėlių higienos ir nediegti į savo įrenginį bet ko.
Išmanusis telefonas iš tiesų gali jūsų klausytis
Žinoma, kad kiekvienas telefonas turi mikrofoną, ir tai – dar viena rizika saugumui, nors ir neišvengiama. Daugeliui mūsų didžiausią susirūpinimą gali kelti tai, jog kažkas klausosi mūsų privačių pokalbių, tačiau mikrofonas gali būti išnaudojamas ir kitokiems duomenims rinkti.
„Techradar“ įvardija, kad, pavyzdžiui, bendrovė „Alphonso“ naudoja išmaniųjų mikrofonus, kad įrašytų savininkų aplinkos triukšmą, tada sukuria televizijos laidų, kurias žiūrėjo telefono savininkas, duomenų bazę bei parduoda šiuos duomenis reklamuotojams, norintiems nukreipti į tuos vartotojus tikslinę reklamą.
Reikia nepamiršti ir virtualiųjų asistentų, šiais laikais esančių kone visuose telefonuose. Virtualieji asistentai balso klausosi nuolatos, todėl, kai pasakote specialią komandą, ją atpažįsta ir ima vykdyti paskirtą užduotį – skambinti, ieškoti informacijos internete ar kitaip valdyti įrenginį. Nors negalima teigti, kad jie daro kokios nors žalos įrenginio savininkui, ne visada viskas buvo taip jau nekalta – buvo informacijos, kad „Apple“ atsirenka nedidelę dalį vartotojų pokalbių su „Siri“ ir juos analizuoja.
Teigiama, kad tai daroma tam, jog būtų pagerinta paslaugų kokybė. 2019-aisiais taip pat paaiškėjo, kad „Siri“ kartais netyčia įsijungia ir įrašo privačius pokalbius ar netgi intymius garsus tuo metu, kai įrenginių savininkai tikrai nenorėtų būti įrašinėjami, pavyzdžiui, aptariant verslo reikalus, kalbantis su gydytoju ar mylintis. „Apple“ dėl to atsiprašė savo vartotojų ir pažadėjo patobulinti teikiamas paslaugas. Tačiau „Siri“ nėra išimtis – tuo pačiu principu veikia ir „Alexa“, „Google“ bei kiti virtualieji asistentai.
Viešosiose vietose geriau nesijungti prie „Wi-Fi“
Mobilusis interneto ryšys ne visada pasiekiamas, todėl prekybininkai ir kiti verslininkai savo klientams dažnai siūlo nemokamą „Wi-Fi“ ryšį, kuriuo naudojasi ne tokia ir maža dalis žmonių, sutikę su paslaugų teikimo sąlygomis. Nemokamas internetas, nors ir patogus, iš tiesų pernelyg dažnai pažeidžia privatumą.
JAV universalinė parduotuvė „Nordstrom“ sulaukė daug nepageidaujamo dėmesio paaiškėjus, kad naudojasi paslauga „Euclid Analytics“ savo pirkėjams sekti. Kai žmonės naudojasi nemokamu „Wi-Fi“, ši programa gali nustatyti, kokiuose skyriuose pirkėjai lankėsi ir kiek laiko juose praleido. Po šio skandalo „Nordstrom“ paskelbė nebesinaudojantys „Euclid“ paslaugomis, nes, savaime suprantama, pirkėjai tuo nebuvo patenkinti. Vis dėlto, kaip skelbė „Forbes“, tokį būdą sekti bent jau JAV naudoja dar mažiausiai 100 kitų mažmenininkų.
Svarbu turėti omenyje, kad nė vienas viešas „Wi-Fi“ tinklas nėra visiškai saugus – tai priklauso nuo to, kas juo naudojasi kartu su jumis, bei nuo to, kas tą ryšį tiekia. Jie gali būti visiškai teisėti, tačiau jeigu bet kuris praeivis gali prie jo prisijungti nemokamai, kokia iš to nauda tą tinklą valdantiems žmonėms? Nėra griežtų taisyklių, kurių reikėtų laikytis, tačiau vadovautis sveiku protu nepakenktų.
Vis dėlto, jeigu nėra kitų alternatyvų ir reikia žūtbūt prisijungti prie interneto, pavyzdžiui, kavinėje, naudinga tokiems atvejams turėti VPN (angl. Virtual Private Network). Tai padėtų apsisaugoti nuo nepageidaujamų pašalinių. Įsilaužėliai dažnai gauna informacijos šnipinėdami signalus, sklindančius per viešąjį „Wi-Fi“ ryšį, o VPN paslauga gali padėti užtikrinti ryšio saugumą.
