Edinburgo Universiteto profesorius prašo stabdyti 5G plėtrą

5G ryšio plėtra kelia tiek pat nerimo kiek ir entuziazmo. Tas nerimas dažnai yra susijęs su sąmokslo teorijomis ir tiesiog nežinomo baime, todėl į jį dažnai numojama ranka. Tačiau kai 5G ryšio plėtrą prašo stabdyti mokslininkai, verta įsiklausyti.

Kanados mokslininkas šiuo metu dirbantis Edinburgo universitete Johnas Williamas Frankas net nenori komentuoti sąmokslo teorijų, jog 5G ir COVID-19 pandemija yra kažkaip susiję. Profesoriaus teigimu, tokios teorijos neturi absoliučiai jokio mokslinio pagrindo. Dar daugiau – šį mitą sudaužyti ne taip jau sunku.

Tačiau Frankas vis tiek nėra didelis 5G entuziastas. Naujoje savo esė (ne tyrime), publikuotoje „Journal of Epidemiology & Community Health“, jis prašo laikinai stabdyti 5G plėtrą, kad būtų galima atlikti reikiamus tyrimus ir apibrėžti 5G technologijas.

Ir taip, jums šis prašymas gali būti girdėtas – laikinai stabdyti 5G plėtrą prašo ir aviacijos organizacijos, kurios baiminasi, kad šis ryšys skleis trikdžius kai kurioms lėktuvų sistemoms.

Dėl ko baiminasi Frankas? Na, dėl visos eilės dalykų:

Net neaišku, kas yra 5G. 5G – tai mobilus aukšto dažnio ryšys, įsitaisęs 3-300GHz diapazone. Atrodo, viskas aišku, tiesa? Ne visai. Skirtingos telekomunikacijų bendrovės ir elektronikos gamintojai į 5G sampratą žiūri skirtingai. Komponentai, susiję su 5G ryšiu nėra aiškiai apibrėžti. Gali būti, kad vienų 5G yra saugesnis nei kitų 5G. Todėl aiškinimas, kad 5G yra saugus, gali būti pagrįstas tik vienos iš kelių technologijų nagrinėjimu. Ir tai yra ne tokia jau maža problema – kadangi po 5G etikete slepiasi daug skirtingų technologijų, sunku sukurti vieningus saugumo standartus.

Trūksta tyrimų. Nejonizuojanti 5G radiacija pagal turimą informaciją turėtų būti saugi. Tačiau tos informacijos labai trūksta. Per pastarąjį dešimtmetį buvo publikuota daug tyrimų, kurie įrodinėjo 5G saugumą arba pabrėždavo galimą elektromagnetinių laukų žalą sveikatai. Tačiau, pasak Franko, tų tyrimų nepanka, o ir esamų kokybė nėra pati geriausia. Būtini epidemiologiniai tyrimai, nes jų šiuo metu nėra.

Radijo dažnių elektromagnetiniai laukai, panašu, kenkia sveikatai. Reikės žymiai daugiau 5G siųstuvų – jie stovės kas 100-300 metrų visur, nes 5G dažniai sunkiai apeina kliūtis. Taigi, daugiau žmonių gyvens ir dirbs visai šalia šių antenų. Pasak profesoriaus Franko, laboratoriniai tyrimai rodo, kad radijo dažnių elektromagnetiniai laukai kenkia sveikatai ir gali sukelti pačių įvairiausių padarinių – nuo onkologinių susirgimų iki reprodukcinės sistemos, regos ir neuropsichiatrinių sutrikimų. Pabrėžiame – laboratorinių tyrimų. Galbūt 5G yra saugus, bet, pasak Franko, mes to tiesiog nežinome, o egzistuojantys laboratoriniai tyrimai rodo, kad reikėtų elgtis atsargiau.

Įtarimai, kad ryšius reguliuojančios tarnybos savo standartų nepagrindė naujausiais moksliniais tyrimais. 5G plėtra yra motyvuojama ne saugumu, o ekonomine nauda ir patogumu naudotojui. Profesoriaus nuomone, tai keičia ryšių plėtros motyvaciją ir saugumo standartai gali būti kuriami pagal tuos pačius ekonominius/patogumo kriterijus.

Norėdami giliau suprasti profesoriaus Franko mintis, turėtumėte perskaityti straipsnį. Mokslininkas nėra nusiteikęs prieš mobiliųjų technologijų plėtrą. Tiesiog laboratoriniai tyrimai rodo, kad elektromagnetiniai laukai gali kenkti sveikatai, o epidemiologinių tyrimų nėra. Tai verčia profesorių manyti, kad geriau jau nerizikuoti ir atidėti 5G plėtrą. Tas laikas, kai būtų atliekami tyrimai, padėtų geriau apibrėžti ne tik saugumo standartus, bet ir kas yra 5G apskritai ir kokia aprėptis šalims iš tikrųjų reikalinga. Turint omenyje didžiausius 5G privalumus, galbūt šį itin greitą ryšį reikėtų apriboti geografiškai iki tam tikrų verslo ar pramoninių rajonų?

Profesoriaus Franko mintis neišvengiamai pasigaus sąmokslo teorijų mylėtojai. Iš tikrųjų tarp „visi susirgsim vėžiu/čia turbūt valdys mintis“ ir „trūksta tyrimų“ yra didžiulis skirtumas.