Koronavirusas ir darbas iš namų: ar teks kentėti nuo ryšio sutrikimų?

Sėdėdamas išnuomotame bute šiauriniame Barselonos priemiestyje 20 metų mobiliųjų programėlių kūrėjas pastebėjo, kad netrukus po to, kai dėl koronaviruso pandemijos šalis paskelbė dviejų savaičių karantiną, interneto greitis smarkiai sumažėjo, rašo „Politico“.

„Išsijungia skambučiai, neįmanoma įkelti ar atsisiųsti failų, – sako Konradas Iturbe, kuris, norėdamas susisiekti su taip pat nuotoliniu būdu dirbančiais kolegomis, yra priverstas naudotis neriboto duomenų kieko mobiliojo interneto planu. – Kaip įmanydamas stengiuosi mažiau naudotis internetu. Man nereikalingas „Netflixas“, nes jau turiu pilną serverį filmų.“

Kai vis daugiau šalių vyriausybės liepia žmonėms dirbti iš namų, taip tikėdamosi pažaboti viruso plitimą, vis dažniau kyla klausimas, kaip internetas, pradedant žmonių mobiliaisiais tinklais ir baigiant greitaeigiais šviesolaidiniais tinklais, reaguos į tai, kad sparčiai didėja iš savo svetainių besijungiančių žmonių skaičius.

Kol kas atsakymas į šį klausimą: „visai neblogai“, nors interneto aktyvumą stebinčios bendrovės „Akamai“ duomenimis, bendra pasaulinio tinklo apkrova išaugo daugiau kaip 50 proc.

Interneto operatoriai apdalino klientus nemokamais duomenimis, kad šie liktų prisijungę. Kiti paragino vartotojus jungtis prie fiksuotų plačiajuosčių tinklų ir mažiau žaisti kompiuterinius žaidimus. Šios srities analitikų ir specialistų teigimu, Europos, Jungtinių Valstijų ir daugelio kitų išsivysčiusių šalių interneto infrastruktūra yra pritaikyta atlaikyti vartotojų aktyvumo bangas, nepaisant to, kad vieno iš Britanijoje paslaugas teikiančių operatorių – O2 – klientai pastaruoju metu kenčia nuo didelių internetinio ryšio sutrikimų, kurie, anot bendrovės atstovų, su koronavirusu nesusiję.

Kol kas daugelis sutrikimų susiję tik su tam tikromis skaitmeninėmis paslaugomis, pavyzdžiui, vaizdo konferencijų programomis, kurių vartotojų skaičius pastaruoju metu smarkiai išaugo.

Kelios savaitės, o gal net ir mėnesiai, kuomet žmonės bus priversti dirbti iš namų, taps tikru išbandymu telekomunikacijų infrastruktūrai ir mobiliesiems tinklams. Skaitmeninės paslaugos, pavyzdžiui, nuotolinio mokymosi programos, reikalingos, kad visuotinio karantino metu mokiniai neatsiliktų nuo mokymosi plano, greičiausiai patirs dar neregėtas apkrovas. Manoma, kad reguliavimo institucijoms bus daromas spaudimas šiek tiek pakeisti šiuo metu galiojančius interneto neutralumo įstatymus ir suteikti tam tikram interneto srautui pirmenybę.

Reakcija į koronavirusą

Interneto tiekėjai bando raminti dažnai pirmą kartą iš namų besijungiančius žmones, nors neretai jų žinutės apie tai, kaip reaguoti, būna prieštaringos.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvusi telekomunikacijų monopolistė bendrovė „Orange“ nemokamai davė mėnesio abonementą papildomoms paslaugoms ir vaikų programoms jos paslaugas naudojantiems klientams, taip pat suteikė papildomų duomenų mobiliesiems abonentams. Tačiau Ispanijoje, kur bendrovė turi milijonus klientų, žmonės yra raginami be reikalo nesinaudoti internetu, o vietoje mobiliųjų telefonų, jei įmanoma, rinktis fiksuoto ryšio telefonus.

Kiti ryšio paslaugų teikėjai, pavyzdžiui Belgijos „Proximus“, savo klientams taip pat davė papildomų duomenų, o visą Europą apimanti „Vodafone“ suteikė vartotojams galimybę iš bet kokių įrenginių nemokamai pasiekti medicininę informaciją.

Mobiliuosius ryšius visame pasaulyje tiriančios duomenų analizės bendrovės „OpenSignal“ analitiko Iano Foggo teigimu, Italijoje, kuri šiuo metu yra labiausiai koronaviruso paveikta šalis Europoje, daugiau žmonių pradėjo naudoti šalies plačiajuostį ryšį vietoje mobilaus, nes žmonės tiesiog liko namuose.

Nors jo komanda taip pat užfiksavo mobiliųjų duomenų perdavimo greičio mažėjimą, nes šalies tinklams buvo sunku susidoroti su išaugusiu srautu, kai žmonės daugiau transliuoja tiesiogiai; kartais ryšys tiesiog trūkinėja.

„Situacija nuolat keičiasi, – sako I. Foggas. – Pastebime besikeičiantį vartotojų elgesį.“

Tokius vartotojus kaip K. Iturbe sulėtėjęs interneto ryšys net ir naudojantis mobiliuoju telefonu privertė keisti nusistovėjusius įpročius.

Vietoje to, kad plepėtų su kolegomis gerdamas kavą, jis didesnę dienos dalį praleidžia su ausinėmis, įnikęs į kasdienius darbus. Vaikinas svarstė galimybę važiuoti pas šalia Madrido gyvenančius tėvus, tačiau greitasis traukinys, kuriuo ketino vykti, buvo atšauktas.

„Daug darbų padarau, nes nereikia plepėti su bendradarbiais, – sako K. Iturbe. – Man patinka būti namuose. Esu intravertas.“