Telefonų technologijos iškeliavusios užmarštin

Kasmet gamintojai diegia daugybę naujų technologijų kuriamuose išmaniuosiuose telefonuose. Dauguma jų palengvina mūsų kasdienybę, padaro įrenginį patogiu ir paprastu naudoti, tačiau kai kurios technologijos įdiegiamos tik komerciniais sumetimais, kad būtų lengviau parduoti kuo daugiau išmaniųjų telefonų. Praėjus vos porai, o kartais ir vieneriems metams apie kai kurias kadaise reklamuotas technikos naujoves ir stebuklus mes pamirštame, o kai kurių be galo ilgimės ir pykstame ant gamintojų, jog jie tarsi atėmė jas iš mūsų. Taigi, prisiminkime pačius keisčiausius išmaniųjų telefonų technologinius sprendimus, kurie turėjo pakeisti pasaulį, o taip pat ir tuos, dėl kurių mūsų gyvenimas apkarto.

Metalinis korpusas

Šiuo metu prekybos lentynose sutiksime vos pavienius naujus išmaniuosius telefonus su vientisu metaliniu korpusu. Šis technologinis sprendimas ilgesingai nueina užmarštin, nes tokio tipo telefonai būdavo tvirtesni, labiau atsparūs įbrėžimams ir smūgiams, geriau išsklaidydavo procesorių skleidžiamą karštį, tačiau gamintojai pastebėjo, kad mums svarbiau išorinis blizgesys, spalvų įvairovė, o ne metalinis praktiškumas ir dabar dauguma išmaniųjų telefonų gaminami su stikline korpuso nugarėle, blizgiais, spalvas keičiančiais kraštais ir pan. Viso to įrodymas – mūsų pačių paaukoti pinigai, nes mums patinka persiliejančios spalvos, chameleoniniai spalvų efektai, blizgūs, raibuliuojantys ornamentai, nei tiesiog nuobodūs paprasti atspalviai, o to pasiekti metaliniuose korpusuose neįmanoma.

Belaidis baterijos įkrovimas

Apie šios technologijos naudojimą svajojo dar pats N. Tesla, 2012 m. „Nokia Lumia 920“ priminė ir pasiūlė ją paprastam žmogui kasdienėje buityje. Vėliau atėjo metalinių korpusų mada, dėl jų šią technologiją naudoti neįmanoma, tačiau atsiradus minėtoms stiklinėms nugarėlėms gamintojai vis garsiau ir dažniau reklamuodavo naujus išmaniuosius telefonus su belaidžiu įkrovimu. Buvo sakoma, kad tik dėl stiklinio galo mes galime įkrauti telefoną be laidų, o kai kurie gamintojai siūlo naudoti tokį telefoną kito telefono įkrovimui, tačiau praėjo daugybė metų ir ši technologija vis neprigyja. Garsios kalbos ne kas kitas, kaip marketingo priemonė, nes vartotojams kur kas svarbiau įkrauti telefono bateriją greitai, pvz. nuo 0 iki 100 % per 15 min, o tai galima padaryti tik laidu. Kol kas šį technologija vis dar diegiama gamintojų, tačiau greito įkrovimo laidu technologijos sparčiai stumia belaidį krovimą vis giliau užmarštin.

Maži išmanieji telefonai

Su nostalgija prisimename laikus, kai galėjome viena ranka pasiekti viršutinę ekrano juostą. Šiuo metu ant vienos rankos pirštų galėtume suskaičiuoti kompaktiškų telefonų modelius, tačiau mes patys pasirinkome ir reikalaujame iš gamintojų telefonų su dideliais ekranais. Tokie įrenginiai tampa mums ne tik telefonais, bet ir visaverčiais multimedijos prietaisais, kuriais galime ne tik skambinti, bet ir komfortabiliai žiūrėti vaizdo įrašus, filmus, naršyti internete matant daugiau turinio.

Micro USB jungtis

Šią jungti galime aptikti tik pačiuose pigiausiuose trečiojo ešalono gamintojų įrenginiuose. Tai nepatikima, lėta, sena technologija, kuri nuo 2016 m. keičiama pasirenkant USB Type-C jungtį ir tai labai sveikintina, nes šios technologijos mes nepasiilgsime.

Audio jungtis

Kartu su USB Type-C jungties integracija vis daugiau gamintojų atsisako mūsų visų taip pamėgtos 3.5mm audio jungties, dėl kurios, bent jau vieną kartą mintyse, esame prakeikę gamintojus. Kaip alternatyva, yra siūlomi jungčių perėjimai, belaidės bluetooth ausinės, o gamintojų marketingo atstovai sako, kad integruotos audio mikroschemos užtikrina ne blogesnį garso atkūrimą. Iš dalies jie yra teisūs, tam, kad atkurti nepriekaištingą garsą, telefone reikia integruoti papildomą garso microschemą, parašyti atskirą programinį kodą, o visa tai kainuoja ne tik papildomus pinigus, papildomas baterijos sąnaudas, bet ir vietą vis plonėjančiame telefono korpuse. Deja, teks mums susitaikyti su liūdna realybe ir paleisti 3.5mm audio jungtį užmarštin. Kad neliūdėti, prisiminkime technologiją, kuri vos tik pasirodžiusi sulaukė daug kritikos ir neprigijusi buvo pamiršta – tai išorinis garsiakalbis įmontuotas USB Type-C ertmėje. Ant popieriaus patraukliai atrodanti technologija kartais realybėje visiškai nepasiteisina ir padaro meškos paslaugą gamintojui.

Keičiamos baterijos

Prieš 10 metų (2010 m.) „Nokia“ pasiūlė rinkai telefoną su monolitiniu korpusu, t.y. be galimybės atsidaryti telefono galinį dangtelį ir pasikeisti bateriją. Tuo metu vartotojams, tai atrodė kaip didžiausias nesusipratimas ir akivaizdus telefono trūkumas, tačiau dabar 99 % telefonų yra būtent tokie. Baterijų nepriekaištingą gyvavimo ciklą prailginome maždaug iki 2 metų, būtent tiek laiko vis daugiau vartotojų naudoją tą patį telefono aparatą (kartais ir trumpiau), tad baterijos keitimo poreikis tapo minimalus, o atsitikus techniniams nesklandumams, gamintojai tiesiog pakeičia visą telefoną nauju arba atlieka baterijos pakeitimą specializuotame remonto servise.

„Slider“ telefonai

Ši technologija išmaniuosiuose teflonuose buvo pasiskolinta iš mygtukinių telefonų, tiksliau buvo prisiminta ir greitai pamiršta. Deja tokie aparatai, nors ir sukelia senesniems vartotojams nostalgiškus jausmus, bet negali pasiūlyti apsaugos nuo vandens ir dulkių, didesnės baterijos, mechanizmo patikimumo.

Akies ragenos skaneris

Žmogaus akis yra unikalus organas ir pas kiekvieną ji yra skirtinga, tad ji galėtų būti naudojama, kaip telefono atrakinimo raktas. Deja tokia technologija nepasitvirtinimo, nes tam reikia labai aukštos kokybės kameros, gero apšvietimo nakties metu, galingo procesoriaus tiksliau papildomų energijos sąnaudų.

Juodai/balta kamera

„Huawei“ pirmieji pasiūlė šią technologiją, tam kad geriau užfiksuoti šviesos intensyvumą, padaryti nuotraukas geresnėmis, tačiau visa tai buvo labiau marketinginis sprendimas ant popieriaus pasiūlyti daugiau kamerų telefone, nei tai davė realios naudos, tad savo naujausiuose išmaniuose telefonuose „Huawei“ jau atsisakė juodai/balto kameros sensoriaus perkeliant visą apdorojimą programiniam kodui ir dirbtiniam intelektui.

Moduliniai išmanieji telefonai

Idėja susikomplektuoti išmanųjį telefoną pagal savo poreikį buvo sutikta labai entuziastingai ir vartotojai su nekantrumu laukė tokios galimybės, tačiau „Google Project Ara“ taip ir neišvydo dienos šviesos, o „LG“ ir „Motorola“ pristatyti moduliniai sprendimai rinkoje neprigyjo. „LG G5“ flagmanas neturėjo apsaugos nuo vandens, tam, kad pakeisti modulį, reikėdavo išimti bateriją taip išjungiant telefoną, o apatinė modulio dalis šiek tiek klibėdavo ir rinkdavo dulkes. „Motorola“ pasuko kiek kitu keliu, pasiūlė nuimamus modulius su sujungimo kontaktais ir reklamavo tai, kaip ateities telefoną, tačiau vartotojams ir jis pasirodė nepraktiškas, nes niekas nenorėjo nešiotis kišenėje be telefono dar ir kelis papildomus prijungimo modulius.

IPS ekranai

Ilgą laiką išmanieji telefonai naudojo IPS tipo ekranus, kurie nevargino akių, perteikė natūralias spalvas, tačiau tobulėjant AMOLED technologijai tik biudžetinio segmento telefonuose dar galime sutikti IPS ekranus. AMOLED matrica plonesnė dėl to yra lengvesnė, ją galima lenkti, po ja galima įmontuoti pirštų antspaudų skanerį, jos perteikiama juoda spalva gilesnė, kitos spalvos sodresnės, o pasirinkus tinkamą spalvų balanso nustatymą, jos perteikiamos arčiausiai natūralių atspalvių. Dėka „DC dimming“ technologijos išspręstas ir akis varginantis mirgėjimas AMOLED ekranuose.

Ekrano kraštinių santykis

Gamintojai taikė įvairių dydžių ekranus („Apple“ 3:2, „Samsung“ 5:3), tačiau ilgą laiką pats populiariausias buvo 16:9 ekrano kraštinių santykis. „Apple“ pristačius telefoną tokiu ekranu, daug kas jį pašiepė ir paišė pajuokiančius paveikslėlius su „Star Wars“ džedajų kardais. Technologijos, mados ir tendencijos keičiasi, vargu ar kada nors dar pamatysime telefonus tokiu kraštinių santykiu. Dabar telefonai daromi vis labiau pailgi (aukštesni), kad būtų patogiau naršyti internete ekranuose, kurių vertikali kraštinė pailga (18:9 ir net 21:9). Taip pat tai suteikia technologinių privalumų gaminant patogiau valdomus didesnius berėmius ekranus.

Paspaudimo stiprumui jautrūs ekranai

Daug kas pamėgo tokio tipo technologiją, tačiau laikas tarti jai „sudiev“. Tiek „Apple“, tiek „Meizu“ naudojama „Force touch“ atrodė perspektyviai, bet gamintojams tokie ekranai tapo per brangūs. Brangus ne tik pagaminimo procesas, bet taip pat reikėdavo užtikrinti operacinės sistemos bei atskirų programėlių pritaikymą.

Dviejų ekranų telefonai

Įdomi ir patogi technologija, kurios pagalba galima fotografuoti selfie pagrindine kamera, matyti pranešimus net ir telefonui gulint pagrindiniu ekranu žemyn, taip pat kai kurie gamintojai panaudojo nespalvotą antrą ekraną vietoj nugarėlės tam, kad paprastos telefonu atliekamos užduotys kuo mažiau eikvotų ekumuliatorių. „YotaPhone“, „Meizu“, „Vivo“, „ZTE“ – visi jie bandė įtikti ir patenkinti vartotojų poreikį, tačiau suprato, kad tai ne tik didina aparato savikainą, nes reikia dviejų ekranų viename telefone, dvigubai energijos, specialiai pritaikyti programiškai, bet taip pat ir nepraktiška, nes nukritus telefonui padidėja galimybė sudaužyti abu ekranus, kurie vartotojui suremontuoti kainuos dvigubai brangiau.

VR akiniai

Prisimenate, kaip „Samsung“ aiškino, jog flagmanų pakrovimo lizdai išdėstyti nesimetriškai vien dėl to, kad galima būtų patogiau juos naudoti VR akiniuose? „Google Daydream“, „Xiaomi Mi VR“ ir daugelis kitų gamintojų nusekė paskui tuometinę madą ir visus agitavo pirkti „ateities“ technologiją. Deja ši technologija persikėlė į labiau specializuotą šaką ir jau seniai nematome gamintojų agitacinių šūkių rinktis jų telefoną vien dėl galimybės panaudoti jį VR pramogoms.

Valdymas gestais

Technologija dar nauja ir sutikta ganėtinai skeptiškai. „LG“ ir „Google“ pabandė pristatyti telefono valdymą gestais, nors jų naudojamos technologijos skiriasi, tačiau principas tas pats. Vartotojams tai atrodo per daug sudėtinga ir neįprasta, tad kiti gamintojai atsargiai stebi iš šalies ir neskuba kartoti praeities klaidų, tad panašu, jog ir ši technologija nusės istorijos archyvuose (bent jau kuriam laikui).

Trečiųjų šalių operacinės sistemos

Praėjo laikai, kai norėdavosi, jog telefonas veiktų greičiau ir geriau, dėl to reikėdavo perrašyti iš pašalies sukurtą operacinę sistemą. Dabar gamintojų sukurtos operacinės sistemos turi vis daugiau galimybių, jos veikia vis sklandžiau ir nereikalauja trumpam tapti programuotoju ar nešti telefoną į turgaus kioskelį. Taip, dar yra entuziastų, kurie perdaro oficialią gamintojų operacinę sistemą savo nuožiūra, palengvina ją, padaro spartesne, funkcionalesne, tačiau gamintojai taip pat nesnaudžia ir vis dažniau užrakina ją ir žada dažną klaidų taisymą, sklandų nepertraukiamą darbą ir daug papildomų funkcijų.

O kokios technologijos Jūs pasigendate? Ką naudojote anksčiau ir ko dabar ilgitės, o gal kaip tik pagaliau džiaugiatės jog jos neliko?