Silicio slėnio „kapitonas“: folija apsivynioti galvos nereikia, bet ateityje prisijungti prie smegenų galės ir besmegeniai

Su Silicio slėnyje „kapitonu“ dažniausiai vadinamu „Founders Space“ vadovu Steve‘u Hoffmanu Rygoje susitinkame antrąją konferencijos „5G techritory“ dieną. Galva jau buvo išūžta nuo fantastinių 5G galimybių, bet klausimų dėl naujos kartos ryšio reikalingumo ir atsiperkamumo vis dar buvo daug.

Bestselerių autorius patikina, kad interviu vis dar liko raketų kuro, o kokybiškas miegas padėjo įveikti skrydžio iš Kinijos „lagą“. Būtent „nelaginanti“ 5G technologija milimetrinėmis radijo bangomis turi atverti naujų galimybių tiek žaidžiančiam telefonu, tiek gamyklą su milijonais sensorių statančiam verslininkui.

Kuo ši technologija pranašesnė už „Wi-Fi“, ar visada ji reikalinga, kodėl ji vis tiek priklausoma nuo šviesolaidžių, o jos kaina ir atsiperkamumas kelia dvejonių operatoriams? Pokalbis su „kapitonu“ prabėga labai greitai, tarsi filmą 5G ryšiu siųsčiausi į telefoną. Tačiau ar greitis yra 5G esmė? Galbūt ateityje telefonams nereiks galingų procesorių, o 5G dar labiau padidins kompiuterijos debesų dengiamą plotą.

– Revoliucija ar evoliucija? Tikite, kad 5G ryšys sukels technologijų revoliuciją, ar visgi mūsų viltys per didelės? Juk šiuo metu tiek „Wi-Fi“, tiek šviesolaidžiai gali patenkinti mūsų poreikius?

– Kai pristatoma nauja technologija, ji susilaukia labai daug dėmesio. Juk labai daug kalbėjome ir vis dar kalbame apie dirbtinį intelektą, virtualią realybę, blokų grandinės technologijas. Be to, nuo technologijos pristatymo ir pirmųjų jos bandymų iki išpopuliarėjimo praeina gana daug laiko.

5G ryšio atveju apie šią technologiją populiaru kalbėti, nes tikrai yra konkrečių pavyzdžių, kur ji gali sukelti revoliuciją. Juk tai svarbus mobiliojo interneto patobulinimas. Daug įvairių patobulinimų daroma palaipsniui. Bet kai kuriama nauja fundamentali ryšio infrastruktūra, kuri yra labai brangi, reikia laiko įvairioms paslaugoms standartizuoti. Tai iš esmės nėra tik esamų technologijų patobulinimas žingsnis po žingsnio.Tai naujas šuolis į priekį.

Jei prisiminsime šuolį iš 3G į 4G erą, apie naujosios technologijos galimybes nebuvo kalbama taip entuziastingai ir pozityviai, tačiau pokytis buvo didelis ir svarbus. Prieš tai žmonės visiškai nesinaudojo vaizdo turiniu. Vaizdas nebuvo mobiliųjų telefonų dalis. Šiame dabartiniame 4G pasaulyje be vaizdo įrašų, filmavimo mes neįsivaizduojame telefono.

5G eroje bus pokyčių. Šiandien vaizdo įrašai dažniausiai yra trumpi, manau, kad jie ilgės, mobiliaisiais įrenginiais peržiūrėsime daugiau ir ilgesnės trukmės vaizdo medžiagos. Be to, svarbi bus ir raiška. Telefone dažniausiai pakanka 1080p raiškos (1920x1080 pikselių), tačiau tikrai bus kuriamos programėlės, leidžiančios vienu mygtuko paspaudimu vaizdą iš telefono projektuoti, pavyzdžiui, ant didelės baltos sienos. Tokiu atveju 4K raiška būtų svarbi.

Pristatymų metu naudojame „Powerpoint“ skaidres, kurias galėtume rodyti tiesiai iš telefono.

Visgi didžiausią poveikį 5G turės debesų kompiuterijos kontekste. Daugelis žmonių pirkdami telefoną jį renkasi pagal procesoriaus galią. Ieškome naujausių ir galingiausių procesorių, už darbinę atmintį ir vietą duomenims mokame gana brangiai. Dėl 5G technologijos mums užtektų visiškai „kvailo ir buko“ telefono. Visos man reikalingos programėlės galėtų veikti „debesyje“. Tai reikštų, kad telefonai galėtų būti pigūs, mokėtume vien tik už ekraną.

Tas pats nutiktų ir su dėvimais įrenginiais, jiems nereiktų procesorių, tačiau jie puikiai veiktų. Tą patį galima pasakyti ir apie daiktų internetą, daugybę įrenginių mieste, prijungtų prie vieno tinklo. Jie galėtų būti „kvaili“, jiems nereiktų kompiuterinės galios.

Šiuo metu mes gyvename pagal Steve‘o Jobso architektūrą. Parsisunčiame programėlę, kuri tampa tam tikrai karalyste su savo taisyklėmis. Juk nuėję į „WhatsApp“ elgiamės pagal jų taisykles. Labai įdomu, ar 5G galėtų sulaužyti tų atskirų karalysčių sienas ir sujungti skirtingas paslaugas ir galimybes, kurias šiandien siūlo atskiros programėlės. Nežinau, kaip tiksliai tai veiks, bet matau, kad 5G ryšys gali visiškai pakeisti mūsų informacijos vartojimą ir kūrimą mobiliuosiuose įrenginiuose.

– Kokia 5G ryšio technologijos pritaikymo galimybė jus žavi labiausiai?

– Žinoma, vienas pagrindinių šios technologijos privalumų yra maža delsa. Aš mėgstu kompiuterinius žaidimus ir juos žaidžiu naudodamasis debesijos technologijomis. Man nereikia įsigyti žaidimo, bet aš galiu juo mėgautis. Užtenka užsisakyti tam tikrą narystę ir galima išbandyti daugybę žaidimų.

Logistika, autonominiai automobiliai, robotai be delsos veiks daug efektyviau. Ateityje prekes pristatantys robotai bus sujungti vienas su kitu, be jokios delsos žinos, kaip juda jo „kolega“. Kažkas judės lėtai, kažkas labai greitai – viskas vyks realiu laiku.

Dirbtinis intelektas gali apdoroti ir išanalizuoti daugybę duomenų, tačiau jei jų perdavimas užtruks ilgai, dirbtinis intelektas bus beprasmis. Galbūt delsa tarp taško A ir taško B ir neatrodo didelė, bet kai sujungiama milijonas taškų, viskas pasikeičia. Dėl nereikšmingai atrodžiusios delsos gali sutrikti visa sistema.

Išmaniuosius miestus kurs sujungti įrenginiai, transporto priemonės ir tai padaryti padės 5G ryšys. Ar tai nutiks rytoj? Tikrai ne. Tai yra visa ekosistema, 5G ryšys kitus įrenginius gali padaryti geresnius, tačiau atskirai vienas šis ryšys yra ribotas, beprasmis. Visgi prisiminkime, ką kalbėjome apie internetą, ir pažiūrėkime, kiek kitų daiktų, sričių jis pakeitė.

– Kaip keisis socialiniai tinklai? Kas kurs turinį?

– Socialinius tinklus pakeitė ir 4G. Be jo neveiktų tokios platformos kaip „Tik Tok“, „Instagram“. Manau, kad 5G ypač praturtins socialines medijas, vartotojo potyrius. Gausime ir „transliuosime“ dar tikslesnius ir daugiau duomenų apie savo gyvenimą. Įsivaizduoju, kad bus sukurtos programėlės, kurios ne tik leis kurti filmukus. Pavyzdžiui, ant šio stalo, prie kurio dabar kalbamės, yra du telefonai su kameromis ir mikrofonais. Tai sensoriai. Būtų galima gana tiksliai atkurti visą šią interviu patirtį 3D formatu.

Dar daugiau, galbūt kas nors norėtų įsiterpti į mūsų pokalbį ir užduoti klausimą. Galbūt kas nors norėtų atsisėsti ant sofos šalia ir apsidairyti, ką mato aplinkui. To neturime. Bet tai socialinių tinklų ateitis.

Virtuali realybė taip pat gali padėti bendrauti su draugais, kurie galbūt yra visai kitame pasaulio gale. Jūs Lietuvoje, aš Pekine, o mano partnerė Naomi Silicio slėnyje – visgi visi galėtume bendrauti, tarsi būtume toje pačioje vietoje ir per langą matytume tą patį. 5G tikrai pakeis socialinius tinklus ir mūsų bendravimą.

– Dirbtinis intelektas. Gana ilgai jis buvo ribotas, bet šiandien jį prijungiame prie galingiausio tinklo, duodame visus duomenis ir fantastišką greitį. Ar tai nėra baisu?

– Taip. Tai tikrai baisu. Aš labai myliu technologijas, bet kartais jų galimybės mane gąsdina. „Facebook“ jau turi tiek duomenų, kad žino, ką tu darysi, geriau už tave patį. Tai skamba absurdiškai, tačiau taip yra. Visi sako, kad žiūrės rimtus mokslo filmukus, bet kai tik internete pasirodo juokingas vaizdelis su katinu, visi pradeda jį žiūrėti. Jūs galite kalbėti, ką norite, bet algoritmas žino, jog pasirinksite būtent linksmą vaizdelį su naminiu gyvūnu. Dirbtinis intelektas pasiekė tą lygį, kai žino, ką mes darysime, geriau už mus.

Pavojų yra labai įvairių. Pirma, dirbtinis intelektas visada mus nuves į mūsų mėgstamiausią restoraną, mes net neišbandysime kito, tai ribos mūsų akiratį, o tai nėra gerai.

Mes perduosime sprendimų priėmimą į dirbtinio intelekto rankas. Tai darysime, nes jis savo darbą atliks labai gerai. Gaunama nauda ir patiriamas malonumas ne visada sutampa su gėriu. Juk reikia nuolatos plėsti akiratį, klysti, klaidos mus kažko išmoko, tačiau dirbtinis intelektas neleidžia klysti.

Taip susidaro socialinių tinklų burbulai. Juk algoritmas parenka, ką aš turiu žinoti apie savo draugus. Kai kuriuos draugus mums padaro neįdomius.

Dar didesnis pavojus, kad kompanijos turi tiek duomenų, kad gali manipuliuoti žmonėmis. Tą pamatėme rinkimų metu JAV. D.Trumpas laimėjo, o tai tikra tragedija. Ji nebūtų nutikusi be socialinių tinklų.

Jei kalbėtume apie labiau totalitarines valstybes, ten dirbtinis intelektas gali būti dar baisesnis. Sekimas, persekiojimas, kišimasis į privatų gyvenimą – dirbtinis intelektas tikrai kelia grėsmių.

– Įmanoma pasisavinti žmogaus tapatybę?

– Dirbu su kompanijomis, kuros kuria smegenų ir kompiuterio jungtis. M. Zuckerbergas kuria technologiją, leisiančią mums kalbėtis su kompiuteriu, leisiančią smegenis sujungti su socialiniu tinklu. Ar juo pasitikime? Ne. Nesakau, kad dabar reikia apsivynioti folija galvą, jog niekas nepasisavintų minčių, tačiau po 10 ar 15 metų tai vertinti reikės rimčiau.

Geriausių pasaulio universitetų mokslininkai jau perkėlė vienos žiurkės atmintį kitai. Žmonės su negalia robotizuotas galūnes valdo mintimis. Greitai nereikės traukti iš kišenės telefono, o prie interneto galėsime prisijungti vien apie tai pagalvoję.

Reikalas tas, kad tokios technologijos visada turi ir baisiąją pusę. Juk kažkas tikrai turės prisijungimą prie jūsų smegenų ir galės skaityti mintis. Bet tai tik minčių skaitymas. Mokslininkai atliko eksperimentą ir nuotoliniu būdu valdė žiurkių smegenis, darė įtaką jų elgsenai, o žiurkės to net nepastebėjo.

Technologiškai tikrai bus įmanoma kontroliuti žmogaus elgesį jam to nežinant. Taip, ištrinti nuo PTSD (psichologinis sutrikimas) kenčiančio kario atminties dalį yra naudingas ir geras darbas, bet tokios galimybės gali būti panaudotos ne tik taikiems tikslams.

Tikiu, kad taip bus galima pavogti tapatybę. Mano nuomone, tokios technologijos bus sukurtos dar daugeliui iš mūsų esant gyviems. 10 ar 15 ateinančių metų bus lemtingi. Todėl apie tai diskutuoti turime pradėti jau dabar.

Potencialas mane žavi, bet beribės galimybės taip pat gąsdina.

– Kokia jūsų nuomonė apie Kiniją, JAV, prekybos karus ir „Huawei“ technologijas?

– Turiu prisipažinti, kad dirbau „Huawei“ kompanijoje. Turėjau jiems sukurti viziją, kaip pasaulis atrodys 2030 metais vartotojo akimis. Iš esmės mano viziją pražudė D.Trumpas. Negaliu daugiau dirbti prie „Huawei“ projektų, nes jis taip nusprendė. Tai pakeitė ne tik mano, bet ir daugybės kitų žmonių santykius su Kinija.

Anksčiau Silicio slėnyje visi norėjo dirbti su kinais, tai didelė rinka, didžiųjų šalių sprendimai visada šiek tiek formuoja viso pasaulio plėtros kryptis, tačiau šiandien Kinija vertinama visai kitaip.

D.Trumpas teigia, kad nenori, jog Kinija įgytų technologinių pranašumų. Bėda ta, kad Kinija jau labai patobulėjusi. Jei jau norėjo kažko pasiekti, tokias sankcijas reikėjo taikyti 20 metų anksčiau.

Šiuo metu Kinija turi visus reikalingus išteklius, kad galėtų daryti, ką nori. Ar sankcijomis sulėtinsime Kinijos augimą. Taip, tačiau talento ir proto Kinijoje jau yra labai daug. Jei norime, kad Kinija daugiau dėmesio skirtų žmogaus teisėms, galbūt tai galime pasiekti darydami tam tikrą spaudimą, bet kelio į technologijų viršūnę jau neužkirsime.

Didžiųjų valstybių partnerystės pasaulyje užtikrina stabilumą. Aš norėčiau konstruktyvaus dialogo, o ne prekybos karų, kurie anksčiau ar vėliau neigiamai atsilieps ir JAV. Nesakau, kad kiekvienas D.Trumpo sprendimas yra blogas, nesakau, kad Kinijoje viskas gerai, bet norėčiau matyti daugiau didžiųjų valstybių susitelkimo kovojant su klimato kaita, gerinant švietimo sąlygas ir t. t. Kovojame dėl dolerių, bet pamirštame tikrąsias problemas.

– „Netflix“ vadovas Reedas Hastingsas sakė, kad didžiausias bendrovės konkurentas yra miegas. Ar tradiciniai žiniasklaidos kanalai dar gali konkuruoti, pavyzdžiui, su „Netflix“?

– Tradicinės žiniasklaidos priemonės vis dar čia, nors daug kas joms jau pranašavo mirtį. Keičiasi tai, ką mes laikome tradicine žiniasklaidos priemone. Juk žiniasklaida vis daugiau dėmesio skiria socialiniams tinklams. Tikiu, kad bet kuris verslas ateityje turės ieškoti inovacijų ir adaptuotis, jei norės išlikti.

Jei tradicinės žiniasklaidos bendrovės prisitaikys, jos tikrai išliks. Jų reputacija, lyderystė, vieta visuomenėje leidžia pritraukti geriausius talentus. Tereikia duoti jiems naujausių technologijų ir laisvės eksperimentuoti. Rezultatas bus puikus.

– Reikia išsirinkti vieną paveikslą iš dviejų. Vieną nutapė mažai žinomas dalininkas, kitą – dirbtinis intelektas. Ar prekės ženklas „pagaminta žmogaus“ ateityje turės didesnę vertę?

– Pirmiausia, manau, kad jau labai greitai tarp tų paveikslų nebus skirtumų. Negalėsime atskirti, kurį sukūrė dirbtinis intelektas, kurį žmogus. Prekės ženklas yra labai svarbus. Kodėl Andy‘s Warholas yra toks ypatingas. Jis sukūrė savo paveikslų masinę reprodukciją. Nesu jo darbų gerbėjas, bet jis yra puikus prekės ženklo pavyzdys.

Kai kurie menininkai išliks veidais, jie tarsi bus savo darbų viršeliais. Nesvarbu, kokias priemones kurdami meną jie naudos, svarbu, kad jų vardas išliks populiariu prekės ženklu. Ar atsiras dirbtinio intelekto sukurtų prekės ženklų, kurie konkuruos su žmogaus sukurtais? Nesugalvoju, dėl ko neturėtų. Visgi žmonių svarba nesumažės. Mes mylime žmones, tikime jais. Žmogus liks žmogumi.

Žurnalistas renginyje lankėsi „Infobalt“ kvietimu. Visas kelionės išlaidas apmokėjo „Infobalt“. Publikacijos turiniui įtakos tai neturėjo.