Dar neseniai džiaugėmės, esą internetas Lietuvoje – greičiausias pasaulyje, tačiau nauji reitingai rodo, kad šį titulą praradome. Ekspertai ramina, kad šiandien interneto sparta – nė kiek ne mažesnė nei anksčiau ir artimiausiu metu prognozuoja šuolį atgal į viršūnę.Dar neseniai džiaugėmės, esą internetas Lietuvoje – greičiausias pasaulyje, tačiau nauji reitingai rodo, kad šį titulą praradome. Ekspertai ramina, kad šiandien interneto sparta – nė kiek ne mažesnė nei anksčiau ir artimiausiu metu prognozuoja šuolį atgal į viršūnę.
„Palyginus su tuo, kas buvo, pavyzdžiui, 2016–2018 metais, 2019 metų matavimai rodo, kad spartos yra vidutiniškai padidėjusios 20 megabitų. Tai reiškia ketvirtadalį nuo to, kas buvo“, – sako Virgilijus Stundžia iš Ryšių reguliavimo tarnybos.
Maža, ambicinga valstybė su anglų kalbą suprantančiais žmonėmis ir greičiausiu internetu – taip visai neseniai Lietuva buvo pristatoma užsienio investuotojams. Tačiau jeigu ambicijų ir užsienio kalbų vis daugiau, internetas – jau nebe greičiausias.
Pagal interneto spartą mus aplenkė ir estai, ir latviai, o sąrašo viršūnėje atsidūrė nedidelė Azijos sala Taivanas. Reitingo autoriai sako, kad aukštos raiškos filmą šioje šalyje galima atsisiųsti vos per aštuonias minutes, o Lietuvoje tai užtruktų bemaž trigubai ilgiau – 22 minutes.
„Tai nebuvo joks mitas ir Lietuva tikrai užėmė pirmąją vietą pagal interneto greitį pasaulyje. Tas greitis nėra nė kiek sumažėjęs. Anaiptol – jis ir toliau auga.
Situacija ir ta, kad 20 šalių interneto greitis augo greičiau. Taivanas yra gana mažas. Azija garsėja tuo, kad ji technologijas šiuo metu įsisavina ir adaptuoja greičiau“, – aiškina asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Kyla klausimas, kas nutiko, kad šalis, kuri anksčiau buvo greičiausio interneto sostinė, nugarmėjo į trečią dešimtuką. M. Ubartas teigia, kad galimybes didinti spartą yra, tačiau kol kas nėra tokio poreikio.
„Kol kas nėra tokio turinio, dėl kurio vartotojams reikėtų šių greitaveikų. Šiais metais Lietuvoje matome pagerėjimą, nes turime gana daug ryškiausios televizijos kanalų. Visi lietuviški kanalai perėjo į raiškiąją ir matosi didžiulis skirtumas, kai yra HD. Galų gale mes pereisime prie kitų standartų, pavyzdžiui, prie 4K ar 8K standarto“, – tikina M. Ubartas.
Pašnekovo minima 8K ir 4K technologija yra itin didelės raiškos televizija, tačiau problema, anot jo, yra tai, kad kol kas mažai žmonių turi televizorius, palaikančius tokį standartą. Taigi, atsiranda vištos ir kiaušinio dilema.
„Televizoriai palaiko tą, ką palaiko. Kuo daugiau naujesnių televizorių atsirastų pas žmones, tuo didesnė paskata būtų ir operatoriams ir turinio tiekėjams suteikti kokybę“, – kalba M. Ubartas.
M. Ubartas įsitikinimu, netrukus Lietuva vėl atsidurs pirmajame dešimtuke, esą tam įtakos turės ne tik geresnė televizijos kokybė, bet ir 5G technologija bei valstybės institucijų persikėlimas į internetą.
Ryšių reguliavimo tarnyba pastebi, kad dėl prarastų pozicijų lietuviams krimstis nereikėtų, esą mobilus internetas ir šiandien atitinka visus gyventojų poreikius, o atlikti matavimai rodo, kad nė vienas didžiųjų operatorių pernelyg neatsilieka.
„Negaliu pasakyti, kad visur ir visada tie greičiai bus pasiekiami, bet, iš esmės, interneto greičiai yra didžiuliai. Netgi vartotojui, kuris turi didesnius poreikius“, – sako V. Stundžia.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
