Daugumos žmonių įsitikinimu, atrakinti telefoną piršto paspaudimu ar atsidarius kamerą yra saugu. Anot LRT radijo kalbinto technologijų eksperto Edmundo Babensko, vis dėlto tam tikrų grėsmių kilti gali.Daugumos žmonių įsitikinimu, atrakinti telefoną piršto paspaudimu ar atsidarius kamerą yra saugu. Anot LRT radijo kalbinto technologijų eksperto Edmundo Babensko, vis dėlto tam tikrų grėsmių kilti gali.
„Mes esame tingūs žmonės ir norime atlikti kuo mažiau veiksmų tam, kad mus atpažintų kompiuterinės sistemos“, – sako specialistas.
Pasak eksperto, tokį telefono atrakinimą užtikrina biometrinius duomenis naudojanti technologija.
Asociatyvi nuotr.
„Mums yra geriausiai žinoma pirštų atspaudų sistema arba telefono gebėjimas atpažinti atvaizdą. Sumaniausia sistema, nuskaitanti atvaizdą, yra „iPhone“ išmaniuosiuose telefonuose. Akies rainelės ir pirštų atspaudų nustatymą naudojo ir „Samsung“, tai labai aukšto lygio apsaugos sistema. „Samsung“ yra labiausiai pažengę, nes ekrano skaitytuvas jau skaito ne patį vaizdą, o ultragarsinį turinį“, – teigia specialistas.
Vis dėlto būtent „Samsung“ prieš kelias savaites pripažino svarbų pirštų atspaudų atpažinimo sistemos defektą, kuris leido bet kam atrakinti vieną naujausių bendrovės išmaniųjų telefonų. Paaiškėjo, kad ši saugumo patikrinimą pažeidė silikoninė apsauginė plėvelė.
Anot E. Babensko, biometriniai duomenys gali būti lengvai prieinami, o programines sistemas galima apgauti ir kitais būdais
„Gali būti nufilmuojamas žmogaus veidas, tada turimas vaizdo įrašas paleidžiamas priešais kito telefono ekraną ir jis pastarojo telefono pripažįstamas kaip žmogus. Kyla grėsmė, nes daugelis gamintojų yra integravę biometrinių duomenų sistemas, todėl tokiu būdu galima atlikti visą eilę procedūrų. Kalbant apie Lietuvą, beveik visi bankai savo bankinėse programėlėse padarė, kad į banką būtų galima įeiti ne per elektroninį parašą, o naudojant biometrinius duomenis. Taip galima patvirtinti atliekamą mokėjimo nurodymą ir panašiai“, – komentuoja pašnekovas.
Pašnekovo aiškinimu, dalis žmonių baiminasi, kad vėliau jų duomenis įvairiais tikslais naudoja patys programinių sistemų gamintojai. Tačiau, anot E. Babensko, dėl to jaudintis nereikėtų.
„Biometriniai duomenys išsaugomi įrenginyje ir niekur neiškeliauja, tačiau dalyvauja žmogaus atpažinimo įrenginyje, sugeneruoja tam tikrus raktus, kurie įslaptina duomenis prieš siunčiant juos į interneto kanalą. Grėsmės, kad asmens biometriniai duomenys bus pavogti, šiuo atveju kaip ir nėra“, – ramina ekspertas.
Didesnė problema – neatsakingas pačių vartotojų elgesys su asmeniniais duomenimis. Siekiant juos apsaugoti, vertėtų pagalvoti ir apie nuotraukas, kuriomis dalijamės socialiniuose tinkluose, nes net ir vienas atvaizdas gali būti panaudotas. Geriausiai duomenis apsaugotų dviguba sistema. Be pirštų atspaudų ar veido atpažinimo reikėtų sugalvoti ir unikalų slaptažodį.
„Dviguba autentifikacija yra tikrai labai rekomenduojama. Tokiu atveju reikalaujama tam tikrų žinių, kažko, ką žmogus turi. Tarkime, įrenginys, savo atmintyje turi biometrinių duomenų kopiją. Be abejonės, tokie būdai mažina tikimybę nulaužti sistemas. Mes esame labai greitame technologijų traukinyje. Jeigu tokiomis fobijomis nublokšime save gana toli į praeitį, tai neturėsime tam tikrų patogumų“, – komentuoja E. Babenskas.
