Lygiai prieš 18 metų Japonijoje pradėjo veikti pirmasis komercinis 3G tinklas. Lietuvą 3G pasiekė dar po penkerių metų, 2006 m. vasarį. Ir nors planuotos vaizdo skambučių revoliucijos jis nesukėlė, 3G turėtume dėkoti už kur kas svarbesnį pasiekimą – išmaniuosius telefonus. Tačiau šis pranešimas yra ne tik apie 3G nuopelnus, bet ir apie artėjančią jo pabaigą.Lygiai prieš 18 metų Japonijoje pradėjo veikti pirmasis komercinis 3G tinklas. Lietuvą 3G pasiekė dar po penkerių metų, 2006 m. vasarį, kai tuomet įspūdingą naujovę, vaizdo skambučius, pirmoji pristatė „Omnitel“ (dabar – „Telia“). Ir nors planuotos vaizdo skambučių revoliucijos jis nesukėlė, 3G turėtume dėkoti už kur kas svarbesnį pasiekimą – išmaniuosius telefonus. Tačiau šis pranešimas yra ne tik apie 3G nuopelnus, bet ir apie artėjančią jo pabaigą, rašoma pranešime spaudai.
 Asociatyvi nuotr. |
|---|
Tačiau vos pilnametystės sulaukusi 3G technologija jau tapo „trečiu broliu Jonu“: jos mažai kam reikia ir jei ne kelių gamintojų tingumas, operatoriai be didesnio skausmo atsisveikintų su šiuo ryšiu. Antai „Telia“ sumažino 3G ryšiui skirtus išteklius iki minimumo, šio operatoriaus tinkle 3G, vaizdžiai sakant, veikia palaikymo režimu.
„Būtent didesnė interneto sparta suteikė naujas galimybes mobiliesiems įrenginiams ir jų vartotojams. 3G ryšys taip pat buvo pirmoji technologija, leidusi nutolusiose vietovėse, kuriose nėra laidinio interneto, diegti vaizdo stebėjimo kameras, meteorologinių stebėjimų stoteles ir kitus pažangius sprendimus, kuriems reikia interneto ryšio. Taip pat, iš esmės dėl atsiradusio 3G ryšio, ėmė plisti išmanieji telefonai ir sparčiai vystėsi mobilių programėlių ekosistema“, – sako „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.
3G išrengė iki apatinių
Tačiau 3G žygiui kelią „pastojo“ 4G, kuris užtikrina kur kas didesnę interneto spartą ir mažesnį duomenų vėlinimą, taigi ir geresnę kokybę bei patikimumą. Dauguma 3G ryšį naudojusių sistemų ir sprendimų ilgainiui migravo į 4G.
Šiandien 3G jau stumiamas į technologijų paraštes, o operatoriai iš jo atiminėja perteklines dažnių juostas.
„Dar pernai pradėjome perskirstyti 3G dažnių juostas, daugumą jų atiduodami kur kas pažangesniam ir plačiau naudojamam 4G ryšiui, šis procesas tęsėsi ir šįmet. Jei anksčiau 3G ryšiui buvome skyrę keturis kanalus po 5 MHz, arba apie 20 MHz dažnių juostą, tai šiandien didžiojoje dalyje Lietuvos 3G ryšiui esame palikę vienintelį ir paskutinį 5 MHz ruoželį. Visas kitas spektras perkeltas į 4G. Tai leidžia suteikti geresnę patirtį mūsų klientams – paskutiniai Ryšių reguliavimo tarnybos matavimai rodo, kad „Telia“ internetas visoje Lietuvoje yra greičiausias, jo vidutinė sparta viršija 70 Mb/s“, – sako ekspertas.
Jis priduria, kad daugiau dažnių kanalų 3G ryšys tebeturi didmiesčių centruose, dėl vienos paprastos priežasties – čia yra didelė 3G balso skambučių apkrova, kadangi daug vartotojų turi įrenginius, nepalaikančius 4G balso skambučių. Kitaip nei mažesniuose miestuose ar kaimiškose vietovėse, jie „netelpa“ 2G balso skambučiams skirtose juostose, todėl operatoriui tenka daugiau išteklių skirti 3G ryšiui.
„Tikroji problema yra ne seni įrenginiai – jų kiekis sąlyginai nedidelis ir jiems pilnai užtektų 2G skirtų išteklių. Tuo metu dauguma naujų išmaniųjų telefonų palaiko 4G „VoLTE“ skambučius, tai yra ateitis, nes jau dabar „Telia“ tinkle kas aštuntas skambutis vyksta perduodant balsą kaip duomenis. Ši 4G šeimos technologija užtikrina greitesnį skambučio sujungimą, visiškai naują pokalbių kokybę ir suteikia galimybę vienu metu kalbėti ir naršyti internete“, – paaiškina A. Šemeškevičius.
Atsisveikinimas ne už kalnų
Anksčiau ar vėliau tai pasikeis – kritinei masei sugužėjus į 4G, jo pirmtako mobiliojo ryšio tiekėjai galės galutinai atsisakyti. Visgi, A. Šemeškevičiaus teigimu, bent ateinančiais metais tai tikrai nenutiks, apie 3G atsisakymą bus galima kalbėti ne anksčiau nei po trejų metų.
Ironiška, bet dar ankstesnės kartos, 2G ryšys, yra pasmerktas išlikti ilgiau nei 3G.
Taip yra todėl, kad 2G ryšys naudojamas įvairiuose telemetrijos prietaisuose, pradedant apsaugos signalizacijomis, kiemo užtvarais, liftais ir baigiant elektros ar šilumos skaitikliais. Jie naudoja itin mažus duomenų kiekius, juos pakeisti dažnai sudėtinga ir brangu, o motyvacijos šią įrangą modernizuoti nėra – didesnė sparta ar mažesnis vėlinimas nesuteiktų reikšmingos pridėtinės vertės.
Taigi, kol veikia, jie lieka 2G „klientai“, o jei būtų keičiami, tai jau jungtųsi nebe prie 3G, o 4G ar, po kelerių metų, net 5G tinklų.
