„WiMax“ bevielio plačiajuosčio ryšio technologija specialistų vadinama kokybiškiausio bevielio interneto tolimose vietovėse garantu. Šiuo metu apie 85 proc. Estijos gyventojų turi galimybę naudotis šia technologija teikiamu interneto ryšiu, o po metų visi estai galės naudotis bevieliu internetu. Tuo tarpu Lietuvoje dar tik šiais metais žadama skelbti konkursą dėl „WiMax“ licencijų išdavimo.Šiuo metu apie 85 proc. Estijos gyventojų turi galimybę naudotis „WiMax“ technologija teikiamu bevieliu interneto ryšiu, o po metų visi estai galės naudotis bevieliu internetu. Tuo tarpu Lietuvoje dar tik šiais metais žadama skelbti konkursą dėl „WiMax“ licencijų išdavimo.
„WiMax“ bevielio plačiajuosčio ryšio technologija specialistų vadinama kokybiškiausio bevielio interneto tolimose vietovėse garantu. Ši technologija nuo „Wi-Fi“ skiriasi tuo, kad internetą teikia maždaug 15 km spinduliu nuo bazinės stotelės ir užtikrina iki 70 megabitų per sekundę duomenų perdavimo spartą. Be to, anot specialistų, jo įrengimas yra kur kas pigesnis nei 3G ryšio.
Estijos Vyriausybė šiam trejus metus vyksiančiam projektui skyrė milijoną eurų. Estai finansavusi infrastruktūros diegimą nustatė ir maksimalią kainą, kurios gali reikalauti interneto tiekėjai iš gyventojų, šiuo metu estai už „WiMax“ technologijomis teikiamą internetą daugiausiai gali mokėti apie šimtą litų per mėnesį.
Konkursus diegti „WiMax“ ryšį Estijoje laimėjo keturios bendrovės, iš kurių daugiausiai, apie 60 proc. teritorijos, padengs Estijos telekomunikacijų bendrovė „Norby Telecom“.
„Wimax“ galima būtų pavadinti kitos kartos „WiFi“ ir jis pirmiausiai pasižymi tuo, kad jo teikiamas ryšys yra gerokai didesniu atstumu nuo bazinės stoties“, – DELFI sakė lietuviškosios „Norby Telecom“ generalinis direktorius Evaldas Urbonas.
Pašnekovas sako, kad „WiMax“ reikiamą infrastruktūrą valstybė turi remti, nes tai leidžia atokiausiose kaimo vietovėse žmonėms gauti internetą už nedidelę kainą.
„Lietuvoje nieko nėra, tik planuojama dalinti dažnio licencijas, po to prasidės tinklų statyba. Viskas priklauso nuo valstybės politikos šioje vietoje, jei bus papildomas finansavimas, tai bus gerokai greičiau padengta ir klientams gerokai mažiau kainuos“, – sakė jis.
Estijoje „WiMax“ technologija veikia 3,5 GHz dažniu, tokį patį planuojama naudoti ir Lietuvoje, tačiau šiuo metu yra išduota pora licencijų šiam dažniui, kurios naudojamos kitoms technologijoms.
DELFI kalbinti specialistai visi nurodo keletą pagrindinių tokio „WiMax“ technologijos diegimo vėlavimo Lietuvoje priežasčių – vilkinamos licencijos ir diskusijos, kuri iš technologijų yra tobuliausia.
Kiti specialistai tvirtina, kad šiuo metu Lietuvos vykdomas projektas „Rain“ yra pranašesnis ir taip pat suteiksiantis galimybę atokiose vietovėse turėti internetą, tačiau kabeliais.
„Kam laukuose reikalingas internetas“, – DELFI sakė vienas IT specialistas.
Be to, teigiama, kad Lietuvos visa teritorija yra padengta mobiliuoju internetu, taip pat yra galimybė naudotis ir bevieliu už tai susimokėjus ir pasistačius specialią anteną.
Valdžia laikosi technologinio neutralumo
Susisiekimo ministerijos Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Valdas Kišonas DELFI sakė, kad elektroninių ryšių srityje valstybė laikosi technologinio neutralumo principo.
„Mes turime sudaryti sąlygas visiems verslo subjektams, dirbantiems šiame sektoriuje sėkmingai vystyti verslą, įvertindami vertę, kurią jie sukurs vartotojui“, – sakė jis.
Lietuvos Vyriausybė savo prioritetu yra deklaravusi žinių visuomenės plėtrą, vienas iš šiuo metu vykdomų projektų yra „Rain“, finansuojamas ir iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Jo teigimu, šis projektas yra orientuotas į nutolusias vietoves ir juo siekiama mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo.
Anot pašnekovo, metus vykstančio kitų metų vasarį baigiamo projekto metu bus nutiesta 3 tūkst. optinių kabelių nutolusiose kaimiškose vietose. Taigi, atsiradus infrastruktūrai, operatoriams nereikės papildomų investicijų ir jie galės teikti interneto paslaugas gerokai pigiau.
Bendra projekto vertė yra 52,7 mln. litų. Į tinklą planuojama sujungti visas šalies seniūnijas, jose įrengiant prisijungimo prie interneto mazgus. Interneto sparta tinkle sieks 100 megabitų per sekundę.
Kitur diegiama – Lietuvoje laukiama
Mėnesinio žurnalo „Computer Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Kęstutis Ikamas DELFI sakė lietuviai bevielio interneto atžvilgiu atsiliekame nuo latvių ir nuo estų.
„Toks bevielis internetas, kuris būtų pasiekiamas visoje šalyje dar reikia palaukti. Kelerius metus egzistuojanti „Wimax“ technologija nuo praėjusių metų diegiama Estijoje, pradėta diegti Latvijoje, Lietuvoje apie tai dar kalbama“, – sakė jis.
„Nebuvo suinteresuotų asmenų. Lietuvoje labai daug reiškia vieno žmogaus ar vieno kapitalo investicija, jei jos nėra, niekas nejuda iš vietos“, – kalbėdamas su DELFI kolegai antrino to paties leidinio vienas redaktorių Audrius Radzevičius.
Bevieliu internetu naudotis galima
AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, esančios „WiMax“ forumo nariu, techninės plėtros direktorius Gediminas Būdvytis DELFI sakė, kad visa Lietuva yra padengta „priešwimaxiniu“ fiksuotu tinklu.
Be to, anot jo, bendrovė yra įrengusi per 2 tūkst. „Wi-Fi“ prieigos mazgų ir paslaugos gali būti teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje, taigi susimokėjus už paslaugas ir įsirengus specialią anteną galima naudotis bevieliu internetu.
„WiMax“ forumui, kurį sudaro šią technologiją remiančios įmonės, šią vasarą priklauso daugiau nei 332 pasaulio bendrovės. Tačiau ši technologija pasaulyje nėra vienintelė, užtikrinanti itin spartų bevielį internetą.
