„Super mobilūs“ vaikai – sveikatos kaina?

Lietuvoje auga „super mobili“ karta – vaikai, šiandien nebeįsivaizduojantys kasdienybės be trumpųjų SMS žinučių ar ilgų pokalbių mobiliuoju telefonu. Gydytojai perspėja dėl galimo poveikio sveikatai ir rekomenduoja šį vaikų įprotį riboti, tuo tarpu psichologai teigia, kad toks mobiliųjų telefonų paplitimas tarp vaikų – ne natūralus jų poreikis, o dažnai – tėvų nerimo sąlygotas reiškinys.

Silvinija Simonaitytė, „Ekoinstituto“ vadovė, teigia, kad prieš pirkdami vaikui naują mobilųjį telefoną tėvai pirmiausia turi susimąstyti apie galimą neigiamą elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai. „Ekoinstituto“ ir „Powerwatch“ (Didžioji Britanija) organizacijų užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 88 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad sklisdamos elektromagnetinės bangos kenkia jų sveikatai.

Tarptautinė vėžio federacija elektromagnetines bangas pripažino antros grupės kancerogenais, t. y. galinčiomis sukelti vėžinius susirgimus. Naujausių, kelis dešimtmečius trukusių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų preliminarūs rezultatai taip pat rodo, kad ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali kenkti sveikatai ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi.

Mokslininkai teigia, kad mobiliųjų telefonų poveikis vaikų sveikatai yra didesnis nei suaugusiems, nes jų galva mažesnė (mažesnis spinduliuotės veikiamas plotas), jų organizme daugiau vandens (vandenį šios bangos veikia stipriau), vaikų audiniai laidesni ir plonesni, todėl neigiamas elektromagnetinės spinduliuotės poveikis vaikams pasireiškia greičiau ir yra didesnis.

Pasak Laimos Griciūtės, profesorės, habilituotos biomedicinos mokslų daktarės, pagrindinis skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų organizmų yra tas, kad vaikų ląstelės dar jaunos, nesusiformavusios. „Vaikų organizmo apsauginės sistemos dar nesusiformavusios, tad ir poveikis jiems gali būti gerokai didesnis. Manau, kad dėl šios priežasties reikia riboti mobiliųjų telefonų vartojimą vaikams ir paaugliams“, – sako profesorė.

Elektromagnetinę spinduliuotę tyrinėjantis Švedijos mokslininkas prof. Lennartas Hardellis vienu iš savo tyrimų padarė išvadas, jog vaikams, pradėjusiems naudotis mobiliaisiais telefonais dar vaikystėje ir besinaudojant jais 10 ir daugiau metų, rizika susirgti smegenų vėžiu padidėja 420 proc. Suaugusiesiems ši rizika beveik dukart mažesnė – 280 proc.

Valstybių atsakas

„Daugėjant mokslininkų išvadų, įrodančių, kad elektromagnetinė spinduliuotė gali kenkti, ne viena valstybė ėmėsi iniciatyvos riboti vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais“, – informuoja Silvinija Simonaitytė, „Ekoinstituto“ vadovė.

2008 m. Prancūzijos vyriausybė viešai pasisakė, kad vaikai mobiliuoju telefonu turėtų kalbėti ne ilgiau kaip 6 minutes, taip pat nenaudotų mobiliojo telefono, išskyrus ypatingos svarbos atvejus (ši informacija buvo reakcija į Prancūzijoje atliktus tyrimus, kurie parodė, jog 1 iš 10 vaikų iki 16 metų mobiliuoju telefonu kas dieną kalba apie 45 minutes).

Rusijos sveikatos ministerija yra pateikusi rekomendaciją, kad vaikai bei jaunimas iki 18 metų išvis nesinaudotų mobiliaisiais telefonais. 2009 metų sausio mėnesį Suomijos Radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (STUK) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad „yra pagrindo manyti, kad vaikų atžvilgiu reikia būti itin atsargiems“ ir rekomenduoja, kad vaikai kasdien naudotųsi mobiliuoju telefonu tik trumposioms žinutėms siųsti, kad tėvai ribotų skambučių trukmę ir kiekį.

Kaip apsaugoti vaikus?

Reprezentatyvus nuomonių tyrimas parodė, kad dauguma (81 proc.) Lietuvos gyventojų stengtųsi išvengti elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai, jei žinotų – kaip. „Ekoinstituto“ vadovė teigia, kad tai padaryti gana paprasta: tiesiog mobiliuoju telefonu reikia skambinti tik tada, kai išties būtina, ir kalbėti kuo trumpiau.

Pasak jos, retas tėvelis savo mažametį vaiką palieka paplūdimyje ilgai kaitintis saulėje, nes žino, kad tai yra pavojinga, tačiau beveik nesusimąsto, jog mobilusis telefonas, skleidžiantis tas pačias elektromagnetines bangas, taip pat gali būti žalingas. Tėvams rekomenduojama saugoti savo vaikus ir griežtai riboti jų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais: stebėti pokalbių trukmę, SMS žinučių siuntimo intensyvumą, skirti dėmesio ir paaiškinti, kad naudotis mobiliuoju telefonu reikia ne bet kada, o tik esant būtinybei. „Kol mokslininkai nėra pateikę aiškių atsakymų, geriau laikytis atsargumo principo ir nerizikuoti nei savo, nei artimųjų sveikata“, – sako Silvinija Simonaitytė.

Tėvų nerimo aukos

Olegas Lapinas, psichiatras, psichoterapeutas teigia, kad vaikams mobilusis telefonas – tikrai ne būtinybė. Jo manymu, tai – daugiau tėvų nerimas ir vaiko prestižo siekis. „Labai svarbu, kad tėvai suvoktų, jog mobilųjį telefoną perka dėl savo pačių nerimo. Jeigu jų nerimas labai didelis, vadinasi, jiems kažko trūksta gyvenime, jie patys kažko labai bijo, jiems neužtenka jų pačių ir dėl to jie labai nori dalyvauti vaikų gyvenime“, – priežastį, kodėl šiandien beveik kiekvienas vaikas nesiskiria su telefonu, nurodo psichoterapeutas.

„Patys vaikai neretai mobiliojo telefono prašo ne dėl būtino ryšio poreikio (jis ateis šiek tiek vėliau), o dėl prestižo, manymo, kad neturėti mobiliojo telefono yra gėda. Vaikai galvoja: „Kažkas turi „iPhone“, o aš – ne“ arba „Visi turi išmaniuosius telefonus, o aš – tik paprastą telefoną“. Tai – savęs vertinimo poreikis, ne būtinybė“, – teigia Olegas Lapinas.

„Eurobarometro“ duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12–13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8–9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja. Kaip rodo „Eurobarometro“ apklausa, Lietuvoje mobiliuosius turi 88 proc. 6–17 metų vaikų.