Ar nebūtų labai patogu atsiskaityti už pirkinius tiesiog pamosavus telefonu virš kasos radaro? Tokia technologija jau egzistuoja ir Japonijoje yra taikoma daugiau nei penkerius metus. Tiesą sakant, telefono pagalba japonai atsiskaitinėja už prekes, traukinių bilietus, net dauguma maisto prekių automatų nebereikalauja pinigų – atsikaitoma vienu telefono mostu.Ar nebūtų labai patogu atsiskaityti už pirkinius tiesiog pamosavus telefonu virš kasos radaro? Tokia technologija jau egzistuoja ir Japonijoje yra taikoma daugiau nei penkerius metus. Tiesą sakant, telefono pagalba japonai atsiskaitinėja už prekes, traukinių bilietus, net dauguma maisto prekių automatų nebereikalauja pinigų – atsikaitoma vienu telefono mostu. Tokios paslaugos taip pat buvo išmėgintos Atlantoje, Niujorke, San Franciske, tačiau ten telefonais buvo galima atsiskaitinėti tik ribotuose miesto plotuose.
Kitaip tariant, realiai ši paslauga Jungtinėse Valstijose tik bandoma. Lietuvoje net nėra girdėta apie tokią atsiskaitymo galimybę. Atsikaitymo telefonais paslaugos analitikai nesiūlo tikėtis artimiausiu metu: daugybė kompanijų turėtų dirbti išvien , kad pasiūlytų tokias technologijas Europoje ar JAV.
„Japonijoje viskas buvo paprasčiau, – aiškino Gerhardas Romenas, „Nokia“ verslo bendradarbiavimo vystymo vadovas. – Ten patys įtakingiausi nusprendė: „Štai kaip viskas bus“. Vienintelis Japonijos mobiliojo ryšio operatorius tuo metu, „NTT DoCoMo“, paskelbė didžiajai daliai šalies rinkos dalyvių apie planuojamą naują technologiją. Ji akimirksniu prigijo.“
Tačiau Europoje ar JAV tas kur kas sudėtingiau. Išvien dirbti tektų ir mobiliojo ryšio operatoriams, ir telefonų gamintojas, ir finansinėms institucijoms kartu su pardavėjais. Čia kyla vienas paprastas klausimas: kas už šią paslaugą turi gauti pelno ir kiek? Ties šiuo klausimu nesutaria tiek finansinės institucijos, tiek operatoriai.
Technologija, leidžianti tai daryti neišvengiamai atkeliaus į visus telefonus. Dabar Japonijoje telefonuose integruojama N.F.C (anglų k. Near Field Communication) technologija, ji suteikia galimybę telefonams bendrauti su elektroniniais prietaisais.
N.F.C naudojama ir ne Japonijoje. Londone „Oyster“ kortelių pagalba atsiskaitoma už transportą. Technologija taip pat taikoma kreditinėse kortelėse. Vis dažniau tenka pamatyti, kaip žmonės pamojuoja virš kasos radarų, kortelių kišti į nuskaitymo aparatą nebereikia.
Telefonuose ši technologija gali būti dar plačiau naudojama. Vienas telefonas galėtų atstoti keltą banko kortelių. Sąskaitos informacija galėtų būti išsaugoma SIM kortelėje ar „MicroSD“ atmintinėje.
Tokia idėja kelia nerimą daliai vartotojų. Telefonai dažnai pametami. Tačiau tai nedidesnė bėda nei pamesti tradicinę banko kortelę. Užtektų paskambinti bankui iš kito telefono aparato ir užblokuoti sąskaitą.
Šios technologijos rizika nėra didelė ir galų gale ji pasieks tiek Jungtines Valstijas, tiek Europą. Bankai privalės rasti naujus būdus pritraukti klientus, ryšio operatoriai galės pasidžiaugti nauju pajamų šaltiniu, o pardavėjai susilauktų naudos iš paprastesnio ir greitesnio būdo atsiskaityti už paslaugas.
Tikimasi, kad iki 2012 metų N.F.C. technologija jau bus įdiegta į daugumą telefonų. Jie gebės apmokėti sąskaitas vieno mosto pagalba. Tačiau analitikai nesitiki, jog po trijų metų amerikiečiai jau atsiskaitinės telefonais. Kad tai įvyktų, rinkos veikėjai turi liautis peštis ir nutarti dėl pelno dalies. To teks luktelėti, į Europą, kartu ir į Lietuvą, tai atkeliaus dar vėliau.
