Populiarėja žmonių laidojimas kartu su mobiliaisiais telefonais

Mes kartu su jais vakarieniaujame, pasidedame prie lovos ir netgi vonios kambaryje. Tačiau pastaruoju metu kai kurie žmonės pradėjo imti telefonus į kiek neįprastą vietą – savo kapą. Kažkada praeityje tokia mada jau yra buvusi; nepaisant to, laidojimas kartu su mobiliaisiais telefonais ir kitais elektroniniais įtaisais yra daug populiaresnis nei manote.

„Panašu, kad vos ne visi jaunesni nei 40 metų mirę asmenys palaidojami kartu su telefonu. Panaši tendencija reiškiasi ir su „BlackBerry“ gaminiais. Vieną žmogų palaidojome netgi su jo „GameBoy“ kompiuteriu“, – teigia laidotuvių paslaugomis užsiimančios firmos „Hollywood Forever“ (JAV, Kalifornija) atstovė Noelle Potvin.

Žurnalo „American Funeral Director“ redaktorius Edas Defortas įsitikinęs, jog tai tendencija: „Aš esu girdėjęs apie tokius atvejus, kai žmonės laidojami kartu su jų „iPod“ grotuvais. Vienas asmuo netgi buvo „pasiruošęs“ klausytis muzikos per ausyje įdėtą „Bluetooth“ ausinę“. Tačiau atrodo, kad būtent mobilieji telefonai yra populiariausias pasirinkimas.

Gan įprastas reiškinys

Nors statistinės informacijos apie laidotuves su mobiliaisiais telefonais nėra, šios srities atstovai sutinka, kad tai yra gan dažnas reiškinys – mažų mažiausiai techniką mėgstančių bei jaunosios kartos atstovų tarpe. Kai kurie ekspertai mano, jog mes kol kas matome tik pačią šios mados „ledkalnio viršūnę“.

„Tai faktiškai pradėjo vykti prieš maždaug penkerius ar šešerius metus. Tačiau aš manau, kad tendencija augs eksponentiškai, ypač kai technologijos taip greitai pinga. Tai tikrai nėra didelė problema palaidoti kažkieno mobilųjį telefoną“, – sako Pitsburge įsikūrusių laidotuvių namų savininkas Frankas R. Permanas. Kodėl žmonės į kapus su savimi nešasi savo įrenginius? Ekspertai teigia, kad tam yra keletas priežasčių.

Kai kurie taip elgiasi dėl tos pačios priežasties, dėl ko daugelis žmonių ištisus šimtmečius ir net tūkstantmečius į kapus dėdavo įvairiausius daiktus, pradedant karaliais, baigiant kariais ir pasiturinčiais ūkininkais. Jie nori apsupti save (arba savo mylimuosius) mėgstamais daiktais, nepriklausomai nuo to, ar tai yra ryšio priemonė, ausinės, šeimos nuotraukos, meškerė ar branginamas papuošalas. „Daugelis žmonių sako, kad telefonas tarsi yra asmens simbolis, tai yra jų palikimo dalis“, – sako Potvin.

Komfortas gyviesiems

Kiti taip elgiasi siekdami komforto – tiek sau, tiek išėjusiajam į nebūtį. „Esu regėjęs, kaip šeimos nariai mirusiajam uždeda „iPod“ ausines, įjungia grotuvą, kuris groja muziką užsidarant karstui. Šeimos nariai jaučiasi geriau, kai įsivaizduoja, kad mama girdi muziką, arba tėtis vis dar tebeturi prie jo ausies priglaustą telefoną“, – sako Los Andžele įsikūrusi laidotuvių planuotoja Pam Vetter.

Mintis apie ryšio palaikymą, panašu, taip pat turi reikšmės. „Kartais žmonės palieka mobiliuosius įjungtus, ir sako, kad jie savo mylimiesiems paskambins vėliau. Esmė ne tai, kad kažkas atsilieps, tiesiog jie nori turėti ryšį. Aš įsitikinusi, kad skambučio metu prie telefono susirenka visa šeima. Tai palaipsniui jiems padeda apsiprasti su mirties faktu“, – sako Vetter.

Kai 2005 metais mirė Manhetene dirbęs advokatas Johnas Jacobsas, jo žmona Marion Seltzer ne tik palaidojo savo vyrą su telefonu ir pilnai įkrauta baterija. Ji vis dar tebemoka abonentinį mokestį ir kartas nuo karto jam paskambina – telefono akumuliatorius seniai išsikrovęs, todėl skambučiai nueina tiesiai į balso paštą. Ji taip pat išgraviravo mirusiojo telefono numerį ant paminklinio akmens, kad ir kiti žmonės galėtų jam paskambinti.

Franko Permano manymu skambučiai mirusiems nėra toks unikalus reiškinys: „Laidojome vasarą mirusį jauną žmogų. Į jo karstą buvo įdėtas mobilus telefonas, kuris nuolat „skambėjo“. Tiesa, pats skambučio garsas buvo išjungtas, tačiau visi matė kad telefono ekranas nušvinta – pagal tai žinojome, kad žmonės bando susisiekti ir palieka žinutes. Jie visi žinojo apie mirtį ir nepaisant to tebeskambino“.

Pagerbimas skambučio melodija

Skambučių melodijos netgi tampa tam tikros rūšies 21-ojo amžiaus laidotuvių atributu, sako „American Funeral Director“ žurnalo redaktorius. „Kai kurie žmonės skambina mirusiajam leidžiant karstą į duobę. Tai būna iš anksto suderinta – girdisi silpnas garsas“. Nors laidotuvių paslaugų atstovai cituoja daug priežasčių, dėl ko žmonės ima telefonus kartu su savimi į kapą, idėja dėl „klaidingai palaidoto“ nepatenka į jų tarpą. „Baimė būti palaidotam gyvam šiais laikais nėra labai paplitusi. Žinoma, aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuje tai kėlė didžiulius nuogąstavimus, dėl kurių prie karsto buvo tvirtinami skambučiai. Jais galėdavo pasinaudoti iš „netikros mirties“ pabudę žmonės, pranešdami žmonėms apie save. Tačiau šiandien žmonės telefonus su savimi ima tik dėl to, kad mano, jog telefonas yra jų dalis“, – pasakoja portalo „FuneralDecisions.com“ įkūrėja ir vadovė Michael Regina.

Tačiau praėjusiais metais Didžiosios Britanijos organizacijos „British charity Age Concern“ atlikta 100000 asmenų apklausa neatmeta tokios galimybės. Aštuonių dažniausiai pasitaikančių laidotuvių pageidavimų, laidojimas su mobiliuoju telefonu užėmė 2 vietą (iškart po pageidavimo būti kremuotam kartu su mylimo gyvūno pelenais). Kiti žmonės norėjo, kad „kas nors įsitikintu, ar miręs tikrai yra negyvas“ arba „laikyti veidrodį prie jų burnos ir dar kartą patikrinti, ar nėra gyvybės ženklų“.

„Tarsi trečioji ranka“

San Diege (JAV, Kalifornija) gyvenanti 44 metų amžiaus publicistė Penny Sansevieri, sako, kad ji savo „BlackBerry“ ima su savimi visur, todėl įrenginio išsinešimas į „Didįjį anapus“ jai visiškai neatrodo keistas. „Mano „BlackBerry“ yra tarsi mano trečioji ranka. Kodėl gi man nebūti palaidotai kartu su juo?“, – sako moteris. Laidotuvių paslaugų teikėjai mielai imasi pildyti tokius pageidavimus – jei tik žmonės neprašo kremuoti įrenginių kartu su jų palaikais. „Negalima kremuoti jokios rūšies elektroninio įtaiso – telefono, klausos aparato ar širdies stimuliatoriaus, nes gali sprogti baterija. Jei šeima nori mobilųjį telefoną įdėti į urną vėliau, jie gali tai padaryti“, – sako Permanas.