Telekomunikacijų rinka jau pasidalinta? Kodėl telekomunikacijų verslas vėl tampa įdomus investuotojams

Atrodytų, kad rinkoje, kurioje dominuoja keli dideli žaidėjai, visos pozicijos jau seniai užimtos. Lietuvos telekomunikacijų sektorius dažnai laikomas brandžia rinka, kurioje naujų augimo istorijų nebeturėtų būti. Tačiau skaičiai rodo kitą pusę: elektroninių ryšių sektorius Lietuvoje toliau auga, duomenų vartojimas didėja, o investuotojai vis dažniau žiūri ne tik į technologijų kūrėjus, bet ir į infrastruktūrą, be kurios tos technologijos neveiktų.

Asociatyvi nuotrauka

„Internetas, mobilusis ryšys ir duomenų perdavimas iš papildomos paslaugos virto būtinybe. Ne ant ko kito, o būtent ant šios infrastruktūros laikosi nuotolinis darbas, elektroninė prekyba, debesijos sprendimai, vaizdo transliacijos, išmanieji įrenginiai ir vis daugiau dirbtinio intelekto, debesijos bei automatizacijos sprendimų. Kuo daugiau duomenų vartojame, tuo svarbesni tampa tinklai, jų pralaidumas, patikimumas ir investicijos į plėtrą“, – sako interneto, televizijos, mobiliojo ryšio, mobiliojo interneto, vaizdo stebėjimo ir kitų IT bei ryšio sprendimų paslaugas teikiančios bendrovės „Fastlink“ direktorius Vitalijus Romualdas Andrijauskas.

Kol didžioji dalis dėmesio krypsta į dirbtinio intelekto kūrėjus, dalis investuotojų ieško galimybių ten, kur kuriamas šios technologinės revoliucijos pagrindas – ryšio infrastruktūroje. Kitaip tariant, investuojama ne į vieną konkretų technologijų laimėtoją, o į augantį duomenų srautą, kuris bus reikalingas nepriklausomai nuo to, kas laimės technologijų lenktynes.

Verslas, kurio poreikis nemažėja

Po kelerių metų, kai investuotojų dėmesį daugiausia traukė dirbtinis intelektas, technologijų bendrovės ir spartaus augimo istorijos, kapitalo rinkose vėl daugiau dėmesio sulaukia verslai, kurių pajamos yra lengviau prognozuojamos.

Telekomunikacijų sektorius šiuo požiūriu išsiskiria tuo, kad didžiąją dalį pajamų generuoja iš reguliarių klientų mokėjimų. Interneto ar mobiliojo ryšio paslaugos daugeliui vartotojų šiandien yra tapusios tokios pat būtinos kaip elektra, vanduo ar šildymas.

„Ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais vartotojai gali atidėti didesnius pirkinius, sumažinti pramogų biudžetą ar atsisakyti dalies nebūtinų paslaugų. Tačiau interneto ryšio ar mobiliojo ryšio atsisakyti tampa beveik neįmanoma. Tai viena priežasčių, kodėl telekomunikacijų sektorius laikomas mažiau ciklišku nei daugelis kitų verslų“, – teigia V. R. Andrijauskas.

Tai nėra vien teorinė prielaida. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, elektroninių ryšių sektoriaus pajamos Lietuvoje 2026 m. pirmąjį ketvirtį augo daugiau nei 7 proc., o duomenų perdavimo paslaugos jau sudaro apie du trečdalius visų sektoriaus pajamų. Tai rodo, kad sektoriaus augimą šiandien vis labiau lemia ne tradicinės ryšio paslaugos, o augantis duomenų vartojimas.

Dar vienas svarbus aspektas – aukšti įėjimo į rinką barjerai. Telekomunikacijų versle neužtenka sukurti patrauklaus prekės ženklo ar pasiūlyti mažesnę kainą. Reikia infrastruktūros, serverių, technologijų, klientų aptarnavimo sistemų, techninių komandų ir nuolatinių investicijų.

„Telekomunikacijų versle kiekvienas papildomas klientas reiškia ne tik pardavimą. Už jo stovi tinklas, įranga, aptarnavimas, priežiūra ir investicijos. Todėl sėkmingas operatorius kuria ne vien paslaugą, o ilgalaikę infrastruktūrą, kuri turi vertę ir klientams, ir investuotojams“, – sako V. R. Andrijauskas..

Rinka pasidalinta, bet klientai vis dar juda

Lietuvos telekomunikacijų rinka iš išorės atrodo beveik uždara. Joje veikia keli dideli operatoriai, turintys stiprius prekės ženklus, plačią infrastruktūrą ir dideles klientų bazes. Todėl dažnai manoma, kad augimas tokioje rinkoje galimas tik per kainų karus arba milžiniškas investicijas.

Vis dėlto praktika rodo, kad konkurencija vyksta ne tik dėl kainos.

„Dažnai sakoma, kad telekomunikacijų rinkoje viskas jau pasidalinta. Tačiau klientai nėra prisirišę prie operatoriaus vien dėl jo dydžio. Jeigu paslauga neveikia taip, kaip tikimasi, jeigu problemos sprendžiamos lėtai arba klientas jaučiasi esantis tik vienas iš daugelio, jis ieško alternatyvų. Mažesniems operatoriams tai yra galimybė konkuruoti ne mastu, o greičiu ir santykiu su klientu“, – dėsto V. R. Andrijauskas.

Vienas tokių pavyzdžių – „Fastlink“. Per pastaruosius penkerius metus bendrovės klientų skaičius išaugo nuo maždaug 18 tūkst. iki daugiau nei 43 tūkst. Metinės pajamos priartėjo prie 9 mln. eurų, o EBITDA viršijo 4,8 mln. eurų. 2024–2025 m. į plėtrą bendrovė investavo daugiau kaip 16 mln. eurų.

Anot bendrovės vadovo, augimas tokioje rinkoje neatsiranda savaime: „Klientą reikia ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti. Didelėje rinkoje mažesnis operatorius gali būti konkurencingas tada, kai klientas jaučia, kad jo problema nėra įtraukta į ilgą eilę. Paslaugų kokybė, reakcijos greitis ir gebėjimas prisitaikyti tampa ne mažiau svarbūs nei kaina“.

Tokie rezultatai verčia suabejoti dažnai kartojama prielaida, kad Lietuvos telekomunikacijų rinkoje viskas jau seniai pasidalinta. Jei operatoriui per penkerius metus pavyksta daugiau nei dvigubai padidinti klientų skaičių, vadinasi, konkurencija vyksta ne tik tarp kainų. Vis didesnę reikšmę įgauna paslaugų kokybė, klientų aptarnavimas ir gebėjimas greitai reaguoti į vartotojų poreikius.

Kapitalo rinkos balsuoja už infrastruktūrą

Kad investuotojų susidomėjimas telekomunikacijų sektoriumi nėra vien teorinis svarstymas, rodo ir kapitalo rinkos rezultatai.

2024 metais „Fastlink“ išplatino dvi viešas obligacijų emisijas, kurių bendra vertė siekė 8 mln. eurų, o investuotojų paklausa viršijo pasiūlą. Šių metų birželį bendrovė pradeda naują iki 8 mln. eurų vertės užtikrintų obligacijų emisiją. Planuojama, kad pritrauktos lėšos bus skirtos ankstesnių emisijų refinansavimui ir tolesnei veiklos plėtrai.

„Investuotojams svarbu suprasti, iš kur ateina pajamos ir kiek jos yra tvarios. Telekomunikacijų sektoriuje kalbame apie paslaugas, kuriomis klientai naudojasi kiekvieną dieną ir už kurias moka reguliariai. Tai suteikia verslui stabilumo, o investuotojams – daugiau aiškumo vertinant ilgalaikes perspektyvas“, – sako V. R. Andrijauskas.

Anot jo, telekomunikacijų verslas reikalauja nuolatinių investicijų – tiek į tinklo plėtrą, tiek į technologinius sprendimus. Augant klientų skaičiui ir duomenų vartojimui, natūraliai auga ir infrastruktūros poreikis.

„Kai investuojama į ryšio infrastruktūrą, investuojama ne į vieną produktą ar trumpalaikę tendenciją. Investuojama į tinklus, kuriais naudojasi dešimtys tūkstančių klientų kiekvieną dieną. O duomenų poreikis, panašu, artimiausiais metais tik didės“, – teigia V. R. Andrijauskas.

Jis įsitikinęs, kad nors telekomunikacijos retai atsiduria tarp karščiausių investavimo temų, būtent jų svarba skaitmeninėje ekonomikoje šiandien tampa didesnė nei bet kada anksčiau. Todėl dalis investuotojų renkasi ne spėlioti, kuri technologija laimės ateityje, o investuoti į infrastruktūrą, kurios reikės visiems būsimiems laimėtojams.