Su brūkšniniais kodais susiduriame kasdien – kiekvieną kartą apsipirkdami parduotuvėse. Vis dėlto, nors jie Lietuvoje naudojami jau daugiau nei 30 metų, apie jų paskirtį ir reikšmę vis dar gajūs įvairūs mitai. Ekspertė įvardija penkis dažniausiai pasitaikančius mitus apie brūkšninius kodus ir juos paaiškina.Su brūkšniniais kodais susiduriame kasdien – kiekvieną kartą apsipirkdami parduotuvėse. Vis dėlto, nors jie Lietuvoje naudojami jau daugiau nei 30 metų, apie jų paskirtį ir reikšmę vis dar gajūs įvairūs mitai.
Standartų organizacijos „GS1 Lithuania“ ekspertė Indrė Lasionienė įvardija penkis dažniausiai pasitaikančius mitus apie brūkšninius kodus ir juos paaiškina.
Asociatyvi nuotr.
1 mitas: Pagal brūkšninį kodą galima sužinoti produkto kilmės šalį
Vienas gajausių įsitikinimų yra tas, kad pirmieji brūkšninio kodo skaičiai nurodo produkto kilmės šalį. Dėl to neretai tikrinama etiketė ir ieškoma tam tikrų skaičių – pavyzdžiui, manoma, kad jei produkto brūkšninis kodas prasideda skaitmenimis 477, tai reiškia, kad prekė pagaminta Lietuvoje.
Iš tiesų brūkšninis kodas neparodo, kur produktas buvo pagamintas. Pirmieji skaičiai nurodo tik tai, kurios šalies GS1 standartų organizacijoje prekės kodas buvo užregistruotas. Tai reiškia, kad produkto kodas, prasidedantis 477, buvo užregistruotas Lietuvoje, tačiau pagamintas jis gali būti bet kurioje pasaulio šalyje.
2 mitas: Pakanka susigeneruoti bet kokį brūkšninį kodą internete
Skubant pradėti prekybą, neretai ieškoma greičiausio būdo gauti brūkšninį kodą. Kartais pasirenkami atsitiktiniai pasiūlymai, žadantys lengvą sprendimą – pavyzdžiui, internete randami brūkšninių kodų generatoriai. Toks kelias gali atrodyti patogus ir paprastas, ypač pradedant veiklą ar ieškant greito patekimo į rinką.
Tačiau ar tokiu būdu gauti brūkšniniai kodai užtikrina galimybę prekiauti bei sklandų produkto atpažinimą prekybos ir logistikos sistemose? Deja, praktikoje tai gali lemti nesklandumus bendradarbiaujant su prekybos partneriais, problemas teikiant produktų duomenis prekybininkams ir ribotas plėtros galimybes ar net būtinybę paženklinti produktus iš naujo. Todėl verslams, planuojantiems augimą ir ilgalaikę prekybą, svarbu rinktis patikimus, tarptautiniais standartais pagrįstus sprendimus.
3 mitas: Prekyboje galima nuskaityti tik linijinius brūkšninius kodus
Daugelis mano, kad prekybos vietose galima nuskaityti tik tradicinius linijinius brūkšninius kodus, o QR kodai skirti tik vartotojams – informacijai telefone peržiūrėti. Dėl to QR kodai dažnai siejami su papildomu turiniu, bet ne su realiais pardavimo procesais.
Tačiau situacija keičiasi. Tarptautiniu mastu jau pradedami diegti specialūs QR (2D) kodai, paremti GS1 standartais, kurie yra pritaikyti nuskaitymui kasose. Prekybos sektorius jau ruošiasi šiems pokyčiams, o nuo 2027 metų siekiama, kad 2D kodų nuskaitymas kasose taptų įprasta praktika. Tokie kodai leidžia perduoti daugiau su produktu susijusios informacijos nei tradiciniai linijiniai brūkšniniai kodai.
4 mitas: Visa produkto informacija yra pačiame brūkšniniame kode
Nuskaičius brūkšninį kodą gali susidaryti įspūdis, kad visa informacija apie produktą yra „paslėpta“ pačiame kode. Klaidingai manoma, jog pakanka tiesiog nuskaityti brūkšninius kodus, jog būtų matomas produkto pavadinimas, kaina ar kita informacija.
Tačiau pats brūkšninis kodas saugo tik identifikatorių – numerį, kuris yra raktas į informaciją duomenų bazėje, o ne pačius duomenis apie produktą. Visa kita informacija, tokia kaip produkto pavadinimas, sudėtis ar pakuotės duomenys, yra saugoma prekybininkų ir tiekėjų naudojamose sistemose, į kurias ją iš anksto pateikia pats produkto gamintojas ar platintojas. Todėl būtent duomenų tikslumas ir atnaujinimas lemia, ar produktas bus teisingai randamas ir atpažįstamas prekybos aplinkoje.
5 mitas: Tas pats brūkšninis kodas tiks visiems produkto pakuočių variantams
Dažnai kyla klausimas, ar tam pačiam produktui galima naudoti tą patį brūkšninį kodą, jei keičiasi pakuotės dydis, produkto svoris ar jo kiekis pakuotėje. Tai ypač aktualu, kai produktas parduodamas skirtingais kiekiais arba tiek po vienetą, tiek rinkiniais.
Jei produktas gaminamas skirtingų dydžių, spalvų, skonių ar kitų savybių, svarbu, kad būtų galima lengvai atskirti, kuris iš jų buvo parduotas. Todėl kiekvienas produkto variantas privalo turėti skirtingą brūkšninį kodą. Tai leidžia prekybos ir logistikos sistemoms teisingai atpažinti prekes, užtikrina tikslią kainodarą, atsargų apskaitą ir padeda išvengti klaidų kasoje bei visoje tiekimo grandinėje.
