Mėnulis jau seniai yra strateginis tikslas didžiausioms kosmoso galybėms. Tiek NASA, tiek Kinijos CNSA planuoja ne tik išsiųsti astronautus į jo paviršių, bet ir ateityje statyti specialius gyvenamuosius modulius bei tyrimų bazes.
Tačiau vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Jungtinės Valstijos rizikuoja pralaimėti šį varžymąsi. Senato prekybos komitetas Vašingtone surengė klausymus, skirtus vien tik naujai JAV ir Kinijos kosminės konkurencijos bangai.

Diskusijų centre atsidūrė „Artemis“ programa, kurios tikslas yra užtikrinti Amerikai pirmumą sugrįžtant į Mėnulį ir kuriant ilgalaikės kosmoso tyrimų infrastruktūros pagrindus.
Kinijos pažanga ir JAV problemos
Senatorius Tedas Cruzas perspėjo, kad bet kokie „Artemis“ vėlavimai ar biudžeto mažinimas gali reikšti JAV pralaimėjimą Kinijai. Jo teigimu, ši varžyba turi esminę reikšmę šalies ekonomikai, nacionaliniam saugumui ir tarptautiniams sąjungininkams.
Į klausymus pakviesti ekspertai, tarp jų buvęs NASA vadovas Džimas Bridenstinas ir generolas Džonas Šo, atkreipė dėmesį į sparčią Kinijos programos pažangą. Pekinas neseniai atliko naujos įgulos kapsulės evakuacijos sistemos bandymą, išbandė raketą „Long March 10“ bei pademonstravo mėnuleigį. Tai vertinama kaip aiški, ilgalaikė strategija, kurios, anot ekspertų, JAV vis dar stokoja.
Bridenstinas pabrėžė, kad amerikiečių kosminė politika yra pernelyg priklausoma nuo politinės valdžios kaitos, todėl trūksta nuoseklumo įgyvendinant projektus.
„Artemis“ stringantys planai
„Artemis“ programa grindžiama raketa SLS ir kapsule „Orion“. Jos uždavinys yra sugrąžinti astronautus į Mėnulio paviršių. „Artemis 2“, pirmoji nuo „Apollo“ laikų planuota pilotuojama misija, vis dar neįvykdyta, nors turėjo startuoti jau 2024 metais.
Šiandien yra 2025 metų pabaiga, bet antroji fazė dar neprasidėjo. O „Artemis 3“, kuri turėjo būti suplanuota 2027 metams, jau dabar atsilieka nuo grafiko. Svarbiausia problema yra vis dar nėra paruošto nusileidimo aparato. NASA šioje srityje remiasi „SpaceX“ kuriamu „Starship“ projektu, kuris dar turi įrodyti, kad pajėgus atlikti degalų papildymą orbitoje ir sėkmingai nusileisti Mėnulyje be įgulos.
Generolas D. Šo įspėjo, kad dabartiniu tempu Kinija gali aplenkti JAV ir pirmoji sėkmingai surengti naują misiją Mėnulyje.
Stotis „Gateway“ ir finansavimo klausimai
Svarbi „Artemis“ dalis turėtų būti kosminė stotis „Gateway“ Mėnulio orbitoje, kuri atliktų tarpinio punkto funkciją astronautams ir tarptautiniams partneriams. Nors administracija siūlė 2026 metų biudžete atsisakyti šio projekto finansavimo, Kongresas atkūrė lėšas, pabrėždamas, kad atsisakymas reikštų milijardinių investicijų praradimą bei riziką prarasti partnerius Kinijos naudai.
Per klausymus daug diskutuota apie prioritetus, tai ar pagrindinis dėmesys turėtų tekti kosmoso tyrimams, ar mokslinėms Žemės bei planetų gynybos misijoms. Kritikai teigė, kad finansavimo mažinimas gali susilpninti visuomenės ir politikų paramą NASA.
Kosmoso pramonės atstovas Alenas Katleris priminė, kad kiekvienas į „Artemis“ įdėtas doleris grąžina trigubą naudą ekonomikai. Visa kosmoso pramonė kuria darbo vietas tūkstančiams mažų ir vidutinių įmonių. Generolas D. Šo pridūrė, jog būtina parengti nacionalinę kosminę strategiją, kuri apjungtų civilinius, komercinius ir gynybinius tikslus.
Globalių pasekmių pavojus
Kai kurie senatoriai atkreipė dėmesį, kad pralaimėjimas kosmoso varžybose turėtų ne tik technologinių, bet ir geopolitinių pasekmių. Jei Kinija užsitikrins lyderystę, ji galės diktuoti sąlygas būsimoms kosmoso tyrimų iniciatyvoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
Šiandien akivaizdu, kad Mėnulis tampa ne tik mokslo ir technologijų iššūkiu, bet ir nauja geopolitine arena. Jungtinėms Valstijoms teks greitai spręsti, ar jos išlaikys pirmaujančią poziciją, ar užleis ją Kinijai.
