Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/straipsniai/pazintiniai/96569/didzioji-kosmine-revoliucija-jau-prasidejo-ar-mes-pasiruose/spausdinti/

Didžioji kosminė revoliucija jau prasidėjo – ar mes pasiruošę?

Publikuota: 2025-06-09 11:54
Tematika: Pažintiniai, įdomybės
Skirta: Pradedantiems
Autorius: Donatas Gailiušis
Aut. teisės: ©MoksloTaskas.lt
Inf. šaltinis: MoksloTaskas.lt

Pasaulis stovi ant didžiausio šuolio žmonijos istorijoje. Šalys ir technologijų gigantai ruošiasi kurti nuolatines bazes Mėnulyje, statyti gamyklas orbitoje ir išgauti išteklius iš asteroidų. Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2075-ųjų kosmosas taps neatsiejama pasaulio ekonomikos dalimi, o tai pakeis mūsų gyvenimą taip pat iš esmės, kaip XVIII a. pakeitė pramonės revoliucija.


Pasaulis stovi ant didžiausio šuolio žmonijos istorijoje. Šalys ir technologijų gigantai ruošiasi kurti nuolatines bazes Mėnulyje, statyti gamyklas orbitoje ir išgauti išteklius iš asteroidų.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2075-ųjų kosmosas taps neatsiejama pasaulio ekonomikos dalimi, o tai pakeis mūsų gyvenimą taip pat iš esmės, kaip XVIII a. pakeitė pramonės revoliucija.

Didžioji kosminė revoliucija jau prasidėjo – ar mes pasiruošę?

Nauja era: kosminės gamyklos ir tarpplanetinės stotys

Pagal Jungtinės Karalystės Karališkosios draugijos ataskaitą, prasideda nauja kosminės veiklos epocha. Įsivaizduokite: robotai, ardantys senus palydovus, gamyklos su užrašu „Pagaminta kosmose“, o Saulės energija belaidžiu būdu siunčiama į Žemę lazerių ar mikrobangų spinduliais.

Pasak vieno ataskaitos autorių, prof. Martino Sweetingo, jei nepradėsime ruoštis dabar – atsibusime pavėlavę. Jis pabrėžia, kad kosmoso transformacija nėra mokslinė fantastika, o realybė, kuri gali ištikti jau mūsų gyvenime.

Kaip pasikeis Žemės ekonomika ir pramonė?

Naujų raketų ir daugkartinio naudojimo erdvėlaivių plėtra leis statyti didžiulius kosminius objektus, kurių niekada nepavyktų paleisti iš Žemės. Tai atvers kelią gamykloms, kuriose kuriami produktai, įmanomi tik mikrogravitacijos sąlygomis – nuo unikalių medžiagų iki pažangių vaistų.

Duomenų apdorojimo ūkiai, šiuo metu ryjantys tonas elektros, galėtų būti perkeliami į kosmosą. Ten nėra aušinimo sąnaudų, o saulės energija – neribota. Tai ne tik revoliucinis žingsnis IT sektoriuje, bet ir sprendimas klimato kaitai.

Augantis palydovų, raketų liekanų ir susidūrimų nuolaužų kiekis verčia imtis veiksmų. Kosminio šiukšlių perdirbimas – ne tik būtinybė, bet ir galimybė. Tai mažina susidūrimų riziką ir saugo Žemės atmosferą nuo užteršimo degančiomis medžiagomis.

Kas stabdo pokyčius?

Kuo daugiau veiklos kosmose – tuo daugiau įtampų. Šalys ir korporacijos jau dabar kovoja dėl vertingų orbitų, dažnių juostų ir Mėnulio teritorijų. Ataskaita perspėja: be aiškios tarptautinės vizijos, šie ginčai gali virsti geopolitine įtampa.

Nors Jungtinė Karalystė turi stiprias pozicijas kai kuriose srityse (pvz., Žemės stebėjimo technologijose ar mažųjų palydovų kūrime), ji neturi aiškios nacionalinės strategijos. Be jos – kyla reali grėsmė likti už kosminės ekonomikos borto.

Vienas iš etinių iššūkių – ekstremofiliški vabzdžiai, kuriuos siūloma panaudoti Marsui terraforming‘uoti. Jie galėtų paversti negyvus paviršius tinkamais žmonėms, gamindami deguonį ar perdirbdami vietines medžiagas.

Tačiau kyla klausimas: kas jei jie sunaikins dar neatrastą vietinę mikrogyvybę? Ar turime teisę kolonizuoti planetas, kuriose gali egzistuoti kitokia biologinė sistema?

Ar tikrai esame vieni visatoje?

Per atvirus seminarus, organizuotus ruošiant ataskaitą, nuolat iškildavo klausimas apie nežemišką gyvybę. Vienas dalyvis Rekshemo mieste svarstė: „Milijonai galaktikų. Negi bent vienoje jų nėra bent kirmėlės?“

Mokslas dar neturi atsakymo. Tačiau jeigu kada nors atrasime svetimą gyvybę – ar žinosime, kaip su ja elgtis?

Artimiausi dešimtmečiai gali perrašyti mūsų supratimą apie ekonomiką, etiką ir net gyvybę. Kosmosas taps ne tik tyrinėjimų objektu, bet ir pramonės, verslo bei socialinių permainų šaltiniu. Klausimas – ar būsime pasiruošę?

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar tikrai gamyba kosmose gali būti pigesnė nei Žemėje?
Taip – tam tikrose srityse (pvz., vaistų kūrime) mikrogravitacija leidžia sukurti produktus, kurių Žemėje neįmanoma pagaminti.

Ar saulės energiją tikrai galima perduoti iš kosmoso?
Technologijos dar tobulinamos, bet pirmieji eksperimentai rodo, kad tai įmanoma – naudojant mikrobangas ar lazerius.

Kada galime tikėtis kolonijų Mėnulyje ar Marse?
Pirmieji nuolatiniai įrenginiai Mėnulyje gali atsirasti jau iki 2040-ųjų, tačiau gyventi Marse – dar tolima perspektyva.


MoksloTaskas.lt
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!