Tai buvo niekuo neišsiskirianti 2024 m. kovo 7-osios popietė, kol Vokietijos gyventojai į savo telefonus negavo Federalinės civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju tarnybos įspėjimo. Tarnyba įspėjo, kad ateinančiomis dienomis, kovo 8–9 d., virš Vokietijos gali praskrieti kosminių šiukšlių fragmentai. Ar Žemės gyventojams atėjo laikas sunerimti dėl iš dangaus krintančių kosminių aparatų nuolaužų? Tai buvo niekuo neišsiskirianti 2024 m. kovo 7-osios popietė, kol Vokietijos gyventojai į savo telefonus negavo Federalinės civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju tarnybos įspėjimo. Tarnyba įspėjo, kad ateinančiomis dienomis, kovo 8–9 d., virš Vokietijos gali praskrieti kosminių šiukšlių fragmentai. Ar Žemės gyventojams atėjo laikas sunerimti dėl iš dangaus krintančių kosminių aparatų nuolaužų? Tokį klausimą kelia „Deutsche Welle“ (DW).
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Vokietijos valdžios institucijoms buvo pranešta, kad devynių baterijų paletė grįš į Žemės atmosferą nekontroliuojama trajektorija. Bendra jos masė turėjo siekti apie 2,6 metrinės tonos – 2600 kilogramų arba, kai kurių ekspertų teigimu, kaip nemenko automobilio.
Buvo tikimasi, kad didžioji baterijos dalis sudegs skrosdama atmosferą, nes tai yra normalu. Tačiau lygiai taip pat įprasta, kad dalis didesnių kosminių nuolaužų nesudega ir nukrenta ant Žemės – dažniausiai į vandenyną.
Taip ir nutiko. Vokietijos kariuomenės kosmoso stebėsenos centras pranešė, kad didžioji dalis nuolaužų ko gero nukrito į Atlanto vandenyną šiek tiek po 20 valandos vakaro. Maždaug valanda anksčiau kai kuriose centrinės Vokietijos dalyse žmonės danguje matė „ryškų blyksį“ – tai, pasak Europos kosmoso agentūros (EKA), ir buvo krintančios nuolaužos.
Kokią riziką kelia nekontroliuojamas nuolaužų grįžimas į Žemę?
TKS akumuliatorių bloko trajektorija buvo „natūrali“, t. y. nuo -51,6 laipsnio pietų platumos iki 51,6 laipsnio šiaurės platumos. Natūrali trajektorija reiškia, kad ji yra „nekontroliuojama“ – trajektorijos nevaldo nei kompiuteriai, nei žmonės.
Baterijų neįmanoma valdyti kaip palydovų ar erdvėlaivių, todėl į Žemę jos gali grįžti tik nekontroliuojamai. Dėl to yra sunku numatyti, kiek baterijos suirs ir kur jos nukris.
Tačiau dar prieš didesnei daliai nuolaužų pažyrant į Atlanto vandenyną, EKA patikino, kad niekas nenukentės. „Nors kai kurios dalys gali pasiekti Žemę, nelaimingų atsitikimų rizika – tikimybė, kad nukentės žmogus, – yra labai maža“, – teigė agentūros atstovai.
Elektroniniame laiške, kurį gavo DW žurnalistai, Vokietijos Federalinis civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju biuras (BBK) pakartojo EKA rizikos vertinimą ir pridūrė negalintis pateikti papildomų patarimų gyventojams ar pasiūlyti kokių nors apsaugos priemonių, kurių žmonės galėtų imtis prieš įvykstant tokiam „incidentui“.
BBK patvirtino, kad TKS akumuliatorių blokas prieš grįždamas į atmosferą daugiau nei vieną kartą praskries virš Vokietijos. Vokietijos kosmoso stebėsenos centras apie tai pranešė įrašu socialiniame tinkle „X“.
Taigi, ar reikėtų nerimauti, nepaisant pareigūnų raminimų ir tikinimų, kad pavojus žmogaus gyvybei yra nedidelis?
Kiek kosmoso šiukšlių kasmet nukrenta į Žemę?
EKA duomenimis, kosminės šiukšlės nekontroliuojamomis trajektorijomis į Žemės atmosferą patenka beveik kiekvieną savaitę. Nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio tokių įvykių skaičius nuolat didėjo, tačiau per pastaruosius kelerius metus jis išaugo geometrine progresija: EKA duomenimis, per 2022 metus į Žemę nukrito beveik 2 500 kosminių šiukšlių.
2023 m. šis skaičius vėl sumenko iki maždaug 1 500 objektų. Tačiau turint omenyje, kad 1960–2000 m. vadinamasis „objektų skaičius“ vidutiniškai siekė apie 500 nuolaužų per metus, matome nemažą šuolį.
Kokios kosminės nuolaužos krenta į Žemę?
Kiekvieną dieną į Žemės atmosferą patenka apie 44 000 kilogramų meteoritinės medžiagos, tačiau apie 95 proc. jos sudega.
Visgi didžioji dalis į Žemę nukrentančių kosminių šiukšlių yra vadinamosios naudingosios apkrovos nuolaužos, t. y. objektai, kurie atskilo arba netyčia pasklido iš kosminio laivo jam sprogus arba susidūrus su kitu objektu.
Kitos dažnai pasitaikančios kosminės šiukšlės yra su raketų misijomis susiję daiktai, „kosminiai objektai, tyčia paversti kosminėmis šiukšlėmis“ po to, kai jie jau buvo panaudoti pagal paskirtį. Tai apima ir panaudotas baterijas ar akumuliatorius.
Ar kosminės šiukšlės yra nuodingos?
Jei į Žemę nukrenta palydovas, jo detalės greičiausiai nebus nuodingos. Tačiau jo viduje gali būti toksiškų elementų.
2021 m. DW duotame interviu kosminių šiukšlių ekspertė ir knygos „Kosminės šiukšlės prieš visatą“ (angl. „Space Junk vs the Universe”) autorė dr. Alice Gorman sakė: „Kai kurie kosminių laivų degalai yra toksiški, pavyzdžiui, hidrazinas. Yra tokių metalų kaip berilis ir magnis, jie paprastai būna lydinio pavidalo, tačiau berilis yra pakankamai pavojingas bet kokioje formoje“.
Kai kurie ekspertai nerimauja dėl toksiškų elementų poveikio, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis kosminių šiukšlių patenka į vandenyną. Tačiau šis poveikis, anot dr. A. Gorman, nėra plačiai ištirtas.
Taigi, kokia yra rizika nukentėti nuo kosminių šiukšlių?
Ekspertų skaičiavimais, tikimybė, jog į jus trenks žaibas, yra 65 000 kartų didesnė nei tikimybė, kad jums ant galvos nukris kosminė nuolauža.
O tikimybė žūti nelaimingo atsitikimo namuose metu yra 1,5 milijono kartų didesnė.
Tikimybė, kad į jus pataikys meteoritas, yra tris kartus didesnė nei kad ant galvos užkris kosminė šiukšlė. Taigi, vertinant statistiškai, nėra dėl ko jaudintis.
