Patentai: inovacijų variklis ar stabdys?

Patentas – išskirtinių teisių, suteikiamų tam tikrą laiką išradėjui, rinkinys. Pasibaigus jo galiojimo laikui, išradimu gali naudotis visi norintieji, tačiau iki tol išradėjas gali neleisti kitiems kurti, gaminti ir platinti analogiškų kūrinių.

Tokia patentų sistema, kurios užuomazgos siekia antikinės Graikijos laikus, skatina investuoti į naujas technologijas, tikintis, kad vėliau jos atsipirks. Jei nebūtų patentų sistemos, didelės kompanijos, tyrimams skiriančios milijonus ar net milijardus JAV dolerių, būtų nesuinteresuotos kurti naujovių, kuriomis galėtų pasinaudoti konkurentai. Patentas suteikia ir kitą privalumą: jis užtikrina, kad praėjus patento galiojimo laikui išradimu galės naudotis visuomenė, tad jis nebus prarastas.

Patentinė teisė - kaip teisėta reketo forma

JAV įregistruota 150 su joga susijusių intelektinių nuosavybių, daugiau nei 2300 prekių ženklų ir 134 jogos reikmenų patentai. Daugiau nei trijų tūkstančių metų Indijos civilizacijos žiniomis pagrįsta rinka vien JAV sudaro daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių.

Deja, per pastaruosius porą trejetą metų vis labiau galima suabejoti teiginiais, kad išskirtinės patentinės teisės skatina naujoves ir gerina konkurenciją. Faktai rodo, kad gana dažnai patentai kaip tik trukdo konkuruoti ir stabdo inovacijas.

Šiuolaikinė pramonė vis labiau remiasi kolektyviniu darbu ir kitų idėjomis, t. y. net ir visiškai naujam gaminiui sukurti reikia ne tik jo kūrėjų idėjų. Tai paskatino savitos patentinio reketo šakos atsiradimą. Bendrovės patentuoja visas galimas technologijas iš eilės, o vėliau ieško kompanijų, „pažeidžiančių“ jų patentines teises, ir reikalauja atlyginti patirtus nuostolius.

Devintajame dešimtmetyje įsigijusi bevielio el. pašto sistemų patentą, 2002 metais NTP pareikalavo, kad populiarius „Blackberry“ delninius kompiuterius gaminanti „Research In Motion“ nutrauktų veiklą arba sumokėtų kompensaciją. Po ketverius metus trukusio teismo proceso RIM sutiko nutraukti bylą ir NTP išmokėjo 615 mln. JAV dolerių. Netrukus pasitvirtino RIM teiginiai, kad NTP patentai negalioja.

Vienas asmuo jau buvo sukūręs ir nesėkmingai bandė pardavinėti tokias paslaugas, dar prieš NTP gaunant bevielio el. pašto sistemos patentą.

Kitas pavyzdys: nuotolinio valdymo pultelius ir kitą verslo pateikčių įrangą gaminanti bendrovė „Interlink“ nusprendė pasipelnyti iš „Nintendo“. „Interlink“ paskelbė, kad „Nintendo“ neteisėtai panaudojo jos patentuotas technologijas „Wii“ žaidimų kompiuterio valdymo pultelyje. Ieškinyje skelbiama, kad dėl kompiuterinių žaidimų bendrovės veiklos „Interlink“ negavo patentinių mokesčių ir dėl sumažėjusios prekybos patyrė nuostolių. Ar jums teko matyti verslininką, kuris pateiktims demonstruoti vežiotųsi „Wii“ žaidimų kompiuterį ir pelės žymeklį rodytų „Wiimote“ pulteliu? Man ne...

Kita patentų sistemos problema – galimybė įregistruoti absurdiškus, akivaizdžius ir jau žinomus „išradimus“. Pavyzdžiui, Amazon.com įregistravo apsipirkimo vienu pelės spragtelėjimu (1 Click) technologiją, o „Epson“ priklauso patentas, kuriame aprašomas metodas ar įrenginys, leidžiantis derinimo tikslais sustabdyti programos vykdymą, įterpus darbo stabdymo žymą. Paraiška patentui pateikta 2002 metais, tačiau jau 1994 metais savo mokyklinėse „Turbo Pascal“ programose dėliojau breakpoint žymas, o „Turbo Debugger“ sistema buvo sukurta dar 1989 metais. Tačiau visus sugebėjo aplenkti Melburno (Australija) teisininkas J. Keoghas, gavęs cirkuliarinio transportavimo realizavimo įtaiso (circular transportation facilitation device) patentą. Šis įtaisas labiau žinomas kaip ratas, o patentu J. Keoghas norėjo įrodyti dabartinės patentų sistemos netobulumą.

Patentai gali būti ir žalingi

Šiais laikais pavienių išradėjų pasitaiko vis rečiau. Išradimais ir inovacijomis paprastai užsiima korporacijos, investuojančios daug pinigų. Vis dažniau socialinėms garantijoms sukurta patentų sistema pradeda veikti prieš visuomenę.

Praėjusių metų pabaigoje Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius J. E. Stiglitzas parašė gana kandų straipsnį, kuriame kaltino farmacijos kompanijas ir Pasaulinę prekybos organizaciją piktnaudžiaujant intelektinėmis nuosavybės teisėmis ir taip išstumiant daugelį pigesnių vaistų. Pavyzdžiui, metinis AIDS gydymo kursas gali kainuoti vos 130 JAV dolerių, tačiau garsios kompanijos siekia, kad būtų platinamas jų vaistų rinkinys, kainuojantis apie 10 tūkstančių JAV dolerių. Anot J. E. Stiglitzo, farmacijos kompanijos daugiau lėšų iššvaisto reklamai nei naujiems vaistams kurti, o didesnę vaistų tyrimų išlaidų dalį sudaro gyvenimą gerinantys papildai. Tyrimai rodo, kad nors nuo 1993 metų tyrimų išlaidos padidėjo 147 proc., naujos molekulinės struktūros vaistų rinkoje padaugėjo tik 7 proc. Farmacijos kompanijoms neapsimoka gaminti vaistų, nes vitaminai ir maisto papildai duoda gerokai didesnį pelną!

Šių metų sausio viduryje Albertos (Kanada) universiteto mokslininkai patvirtino minėtus J. E. Stiglitzo kaltinimus. Jie paskelbė atradę medžiagą (dichloracetatą – DCA), galinčią kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Tačiau, anot mokslininkų, farmacijos kompanijos ne itin domisi nauja medžiaga, mat ji nepatentuota. Nepaisant investicijų, kompanija negautų išskirtinių teisių į naująjį vaistą ir negalėtų jo brangiai pardavinėti.

Kompiuterijoje, ypač programinės įrangos srityje, patentai gali būti ypač žalingi, nes sudaroma galimybė patentuoti ne materialius išradimus, o naujas idėjas ar algoritmus. Pavyzdžiui, „Microsoft“ priklauso patentas, kuriame aprašomas duomenų sekos formatavimas tarpais ir tabuliacijos simboliais (tai galima daryti bet kokia tekstų rengykle), o IBM gavo internetinio dokumento papildymo įtraukiant nuorodų dokumentus („Apache“ tarnybos „Include“ direktyva) technologijos patentą. Kompanijos dažnai yra priverstos „išrasti“ panašias technologijas, norėdamos išvengti patentinio „Acacia Technologies“, NTP ir panašių bendrovių reketo. Tokie patentai gali labai praversti siekiant išstumti iš rinkos konkurentus ar bent jau įbauginti jų klientus. Tai puikiai iliustruoja praėjusį mėnesį „Microsoft“ pareikštas kaltinimas, kad „Linux“ ir kitos atvirojo kodo programos pažeidžia 235 kompanijos patentus.

Ar reikalingi patentai?

Akivaizdu, kad reikia iš esmės keisti patentų sistemą. Programinė įranga – viena iš sričių, kur patentavimo galimybę būtina apriboti ir labai tiksliai apibrėžti, kas yra inovacija ar išradimas, kurį galima patentuoti.

Intelektinės nuosavybės apsaugai visiškai pakanka autorių teisių įstatymų. Pavyzdžiui, teisės į RAR glaudinimo algoritmą priklauso E. Rošalui („Rar Labs“), ir tik „WinRar“ (rar) programa gali kurti RAR formato archyvus. Kitų programų autoriai, nenusipirkę licencijos iš „Rar Labs“, neturi teisės įtraukti RAR archyvų kūrimo funkcijų. Tačiau P. Katzui (ZIP autoriui) patentavus duomenų pasikartojimo analizės metodą, leidžiantį efektyviau panaudoti laikmenas, RAR, ARJ, ACE, 7Zip, „GNU Zip“ ir kitos duomenų glaudinimo priemonės galėjo apskritai nepasirodyti. Glaudinimo algoritmų inovacijos greičiausiai būtų beveik sustojusios dvidešimčiai metų, nes galimybę tai daryti turėtų tik P. Katzas. O juk dauguma kitų populiarių algoritmų ir buvo sukurti tik dėl to, kad ZIP nebuvo tobulas ir efektyvus!

Kitas pavyzdys: kurdama „VisualStudio 2005“ aplinką, „Microsoft“ nusikopijavo mokomosios „BlueJ“ programavimo aplinkos funkcijas. Kiek vėliau ji pateikė paraišką patentui, kuriame aprašomos būtent tos nukopijuotos „Java“ programavimo aplinkos funkcijos. Tiesa, internete kilus triukšmui, „Microsoft“ atsiėmė savo paraišką.

Patentai turėtų būti aktualūs ir mums, vartotojams. Šių metų pradžioje „Microsoft“ išmokėjo 1,5 mlrd. JAV dolerių kompensaciją bendrovei „Alcatel-Lucent“ už patentų, susijusių su MP3 glaudinimo algoritmu, pažeidimą. Mokėdamos šimtų milijonų dolerių ar net milijardų JAV dolerių dydžio kompensacijas, kompanijos priverstos kažkaip atsiimti šias lėšas. Vienintelis būdas tai padaryti – branginti gaminius ir paslaugas.

Interneto nuorodos

http://www.freepatentsonline.com/ – internetinė patentų bazė

http://www.around.com/patent.html – patentų įtaka šiuolaikinėms technologijoms

http://www.technologyreview.com/Biztech/12074/page1/ – programinės įrangos patentų pasekmės ir kaina

http://www.bluej.org/mrt/?p=21 – „BlueJ“ aplinkos patentavimo istorija