DI padėjo iššifruoti prieš maždaug 2000 metų apdegusius, šiandien „neįskaitomus“ papiruso ritinėlius

Pasitelkę dirbtinį intelektą mokslininkai iššifravo prieš 2000 metų susukto ir apdegusio papiruso tekstą. Taigi dirbtinis intelektas žvelgia ne tik į ateitį, bet ir į praeitį, skelbia „Deutsche Welle“

Trys jauni mokslininkai laimėjo pagrindinį „Vezuvijaus iššūkio“ prizą už tai, kad iššifravo teksto, esančio ant anksčiau neįskaitomo Herkulanumo ritinio, fragmentus.

Maždaug prieš 2000 metų išsiveržus Vezuvijui, daugiau nei tūkstantis papiruso ritinėlių atsidūrė po ugnikalnio išspjautais pelenais ir akmenimis. Iki katastrofos ritinėliai buvo saugomi romėnų vilos bibliotekoje senoviniame Herkulanumo mieste, o 19 a. juos aptiko vietos ūkininkas.

Nuo to laiko daugybė žmonių bandė perskaityti, kas užrašyta ant šių senovinių papiruso ritinių, tačiau dauguma bandymų tik pakenkė ilgus amžius po žeme išgulėjusiems, karbonizuotiems ir itin trapiems dokumentams.

Šį iššūkį įveikti pavyko Youssefui Naderiui, Luke`ui Farritorui ir Julianui Schilligeriui, sugebėjusiems perskaityti keturias ištraukas, net neišvyniojus ritinėlių.

Pergalė „Vezuvijaus iššūkyje“

Senovės graikų tekstui perskaityti buvo pasitelktas mašininis mokymasis – dirbtinio intelekto forma. Y. Naderis, L. Farritoras ir J. Schillingeris, dirbdami atskirai, prisidėjo prie Vezuvijaus ritinių perskaitymo ir pasidalino pagrindinį 700 000 JAV dolerių prizą.

Reikėjo iššifruoti keturias teksto ištraukas, kurių kiekvieną sudarytų ne mažiau kaip 140 simbolių ir ne mažiau kaip 85 proc. simbolių būtų „atstatomi“, t. y. įskaitomi.

Buvo iššifruoti, kaip manoma, nežinomi vilos filosofo Philodemuso tekstai.

Šiame tekste Philodemusas rašo apie gerą gyvenimą, patiriant grožio, muzikos ir maisto malonumus. Mokslininkų teigimu, šis ir kiti tekstų fragmentai, kuriuos tikimasi iššifruoti ateityje, „atvers jiems unikalų langą į klasikinį pasaulį“.

Kaip mokslininkai panaudojo dirbtinį intelektą Herkulanumo ritinio tekstui perskaityti?

Pasitelkus kompiuterinę tomografiją (KT) ir mašininio mokymosi technologiją, ritiniai buvo skaitmeniniu būdu „išvynioti“.

Pirmiausia, 2023 m. pabaigoje, iššūkio organizatoriai užsakė, kad ritiniai būtų nufotografuoti netoli Oksfordo (Jungtinė Karalystė) esančiame dalelių greitintuve „Diamond Light Source“. Taip buvo padarytos didelės skiriamosios gebos kompiuterinės tomografijos nuotraukos.

Šios nuotraukos vėliau buvo transformuotos į 3D vokselius. Vokseliai yra 3D pikseliai, panašūs į žaidime „Minecraft“ naudojamas statybines kaladėles.

Antrasis žingsnis vadinamas segmentavimu. 3D skenavimo metu tyrėjai atsekė susiraukšlėjusius susukto papiruso sluoksnius. Tai leido jiems išvynioti, arba išlyginti, vaizdus.

Trečiasis etapas buvo rašalo paieškos papiruse. Pasitelkę mašininį mokymąsi, išlygintuose papiruso segmentuose jie išskyrė prirašytas vietas.

Tačiau šioje vietoje teko pasitelkti visą sumanumą. Mašininio mokymosi modelis nebuvo apmokytas atpažinti senovės graikų raides. Jis tiesiog aptiko rašalo dėmeles kompiuterinėje tomografijoje, tada sujungė ir rekonstravo kiekvieną atskirą dėmelę – tose vietose, kur susidarė raidės, kaip tik ir buvo tekstas.

Dešimtmečius trukusio darbo rezultatai

Vienas iš iššūkio organizatorių Brentas Sealesas iš Kentukio universiteto dešimtmečius stengėsi iššifruoti Herkulanumo ritinius. B. Sealesas pirmasis panaudojo kompiuterinę tomografiją, tačiau nustatė, kad sunku aptikti rašalą, nes jo tankis panašus į papiruso, ant kurio buvo rašoma, tankį.

Reikalai paspartėjo po to, kai 2023 m. kovą B. Sealesas, Silicio slėnio verslininkas Natas Friedmanas ir inžinierius Danielis Grossas paskelbė konkursą.

Jau po kelių mėnesių įvyko proveržis. Buvęs fizikas Casey Handmeris tekste pastebėjo įtrūkusią tekstūrą ir pavadino ją „įtrūkimu“.

Vienas iš iššūkio nugalėtojų bakalauro studijų studentas ir „SpaceX“ stažuotojas L. Farritoras panaudojo C. Handmerio pastebėjimą savo mašininio mokymosi modeliui apmokyti ir iššifravo visą pirmąjį senovės graikų kalbos žodį: ΠΟΡΦΥΡΑϹ (liet. violetinis).

Spalio mėnesį Berlyne studijuojantis doktorantas iš Egipto Y. Naderis jau galėjo perskaityti kelis teksto stulpelius.

Robotikos studentas iš Šveicarijos J. Schillingeris, anksčiau laimėjęs tris prizus už segmentavimą, sudarė papiruso ritinių 3D žemėlapį.

O 2024-aisiais laukia dar daugiau naujienų. Kitas „Vezuvijaus iššūkis“ – iki metų pabaigos perskaityti visą kūrinį arba ritinį.