Mobilieji telefonai yra tiek paplitę, kad neretai net nesusimąstome, kaip jie veikia. Jie tiesiog veikia, tuo mus džiugindami, o kartais erzindami. Tačiau jų veikimą užtikrina glaudus radijo perdavimo bokštų tinklas. Šie mobiliojo ryšio bokštai užima didelę dalį Žemės paviršiaus, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, ir nuolat siunčia mikrobangų signalus. Mobiliojo ryšio bokštams nepertraukiamai skleidžiant radijo signalus, kyla klausimas, ar šiuos signalus galėtų aptikti nežemiška civilizacija.Mobilieji telefonai yra tiek paplitę, kad neretai net nesusimąstome, kaip jie veikia. Jie tiesiog veikia, tuo mus džiugindami, o kartais erzindami. Tačiau jų veikimą užtikrina glaudus radijo perdavimo bokštų tinklas. Šie mobiliojo ryšio bokštai užima didelę dalį Žemės paviršiaus, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse, ir nuolat siunčia mikrobangų signalus. Mobiliojo ryšio bokštams nepertraukiamai skleidžiant radijo signalus, kyla klausimas, ar šiuos signalus galėtų aptikti nežemiška civilizacija, rašo „Universe Today“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Atsakymas į šį klausimą neseniai buvo paskelbtas Karališkosios astronomijos draugijos leidinyje „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ ir jį verta perskaityti. Straipsnis pradedamas pastebėjimu, kaip pasikeitė į kosmosą sklindantys radijo signalai. 20 a. didžiąją dalį radijo transliacijų sudarė komercinių radijo ir televizijos stočių siunčiami signalai. Šiandien juos nustelbia mobiliojo ryšio signalai. Karinių radarų transliacijos vis dar yra galingiausias Žemės radijo signalų šaltinis, tačiau antroje vietoje šiuo metu yra mobiliojo ryšio bokštai.
Kiekvienas mobiliojo ryšio bokštas skleidžia 100–200 vatų galios radijo signalą. Turint omenyje bokštų skaičių ir radijo signalų siuntimo mastą, susidaro keletas gigavatų. Jei darysime prielaidą, kad nežemiška civilizacija turi sudėtingą radijo astronomiją, panašią į mūsų Įvykių horizonto teleskopą (angl. Event Horizon Telescope), mūsų transliacijos turėtų būti aptinkamos iš už keliolikos šviesmečių.
Tačiau viskas priklauso nuo to, kurioje kosmoso vietoje ateiviai įsikūrę. Mobiliojo ryšio bokštai didžiąją dalį radijo energijos skleidžia lygiagrečiai Žemės paviršiui, todėl bokšto signalas yra stipriausias, kai jis kyla arba leidžiasi, žiūrint iš ateivių žvaigždės. Kadangi dauguma bokštų yra šiauriniame pusrutulyje, ateivių žvaigždė šiauriniame pusrutulyje gautų stipresnį signalą nei ateivių žvaigždė pietiniame pusrutulyje.
Dar viena problema – visi bokštų signalai yra skirtingi ir persidengia taip, kad nežemiškoji civilizacija negalėtų atskirti konkrečių pranešimų. Todėl neverta nerimauti, kad ateiviai klausysis jūsų asmeninių telefono pokalbių. Tačiau jie galėtų pasinaudoti šiais signalais ir sužinoti daug įdomių dalykų apie Žemę. Kadangi bokštų pasiskirstymas maždaug atitinka mūsų gyventojų pasiskirstymą, ateiviai galėtų sužinoti Žemės sukimosi ir ašinio posvyrio kryptį. Jie taip pat galėtų įvertinti Žemės sausumos pasiskirstymą ir laikui bėgant ištirti, kaip keičiasi Žemės gyventojų tankumas.
Atlikdami tyrimą mokslininkai modeliavo signalus, matomus iš trijų netoliese esančių žvaigždžių. Alfa Kentauro žvaigždė yra pietų pusrutulyje, bet vos už 4 šviesmečių, todėl iki jos turėtų sklisti išmatuojamas signalas. Barnardo žvaigždė (už 6 šviesmečių) ir HD 95735 (už 8 šviesmečių) yra šiauriniame pusrutulyje; jas taip pat turėtų iš Žemės pasiekti pakankamai stiprus radijo signalas. Žinoma, kad visose trijose žvaigždžių sistemose yra planetų, tačiau nė vienoje iš jų nenustatytos gyvybei tinkamos sąlygos.
Žmonijai pereinant prie modernesnių mobiliojo ryšio technologijų, tokių kaip 5G, bokštų signalai taps dar stipresni, o tai reiškia, kad dar daugiau netoliese esančių žvaigždžių pasieks iš Žemės sklindantis signalas. Gali būti tik laiko klausimas, kada mūsų telefonų signalai pasieks ir palies ateivių protus.
