Vos už 70 šviesmečių nuo Žemės esanti planeta yra vienas keisčiausių iki šiol atrastų pasaulių. Šios planetos masė atitinka 20 Jupiterių, temperatūra gali greitai išlydyti aliuminį, o orbita aplink ne vieną, o dvi žvaigždes skrieja 10 tūkst. metų. Ir ją nuolat niokoja įnirtinga smėlio audra.Vos už 70 šviesmečių nuo Žemės esanti planeta yra vienas keisčiausių iki šiol atrastų pasaulių, rašo „Science Alert“. Šios planetos masė atitinka 20 Jupiterių, temperatūra gali greitai išlydyti aliuminį, o orbita aplink ne vieną, o dvi žvaigždes skrieja 10 tūkst. metų. Ir ją nuolat niokoja įnirtinga smėlio audra.
Planeta VHS 1256 b / NASA, ESA, CSA, J. Olmsted/STScI nuotr.
Astronomai Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST) atliko kol kas tiksliausius planetos masės objekto stebėjimus, atskleidžiančius, kad pasaulio, pavadinto VHS 1256 b, atmosferoje siaučia silikatų grūdelių debesys.
Praėjusiais metais „arXiv“ išankstinių spaudinių serveryje publikuotas atradimas buvo peržiūrėtas ir paskelbtas žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.
Be to, komanda nustatė daugelį VHS 1256 b atmosferos komponentų. Tarp jų – metanas, anglies monoksidas ir vanduo, taip pat rasta ir anglies dioksido.
„Joks kitas teleskopas nėra nustatęs tiek daug vieno objekto požymių vienu metu, – sako astrofizikas Paulas Mollière'as iš Makso Planko astronomijos instituto Vokietijoje. – Viename JWST spektre matome daugybę molekulių, kurios išsamiai apibūdina dinamiškas planetos debesų ir oro sistemas.“
VHS 1256 b yra tam tikra mįslė. Jos masė yra ties riba tarp planetų milžinių ir rudųjų nykštukių. Manoma, kad šių dviejų tipų objektai formuojasi gana skirtingai. Rudosios nykštukės paprastai formuojasi kaip žvaigždės – staigiai susitraukiant tarpžvaigždinių dujų ir dulkių gniužulams. Vandenilio izotopo deuterio sintezė yra tarpinis etapas žvaigždei augant, tačiau rudosios nykštukės tuo metu augti nustoja ir lieka tokios, kokios yra.
Manoma, kad planetos susiformuoja iš medžiagos, likusios susiformavus žvaigždei, kuri susitelkia ir išauga į planetą. Taip pat manoma, kad ši medžiaga paprastai būna gana arti žvaigždės. Didelis VHS 1256 b orbitos atotrūkis nuo dviejų žvaigždžių leidžia manyti, kad ji susiformavo dėl debesų kolapso, tačiau tai nėra patvirtintas faktas.
„VHS 1256 b yra maždaug keturis kartus toliau nuo savo žvaigždžių nei Plutonas nuo mūsų Saulės, todėl ji yra puikus taikinys Webb'ui, – sako Arizonos universiteto astronomė Brittany Miles, vadovavusi tarptautinei tyrėjų komandai. – Tai reiškia, kad planetos šviesa nėra susimaišiusi su jos žvaigždžių šviesa“.
JWST stebėjimo diapazonas yra infraraudonoji ir artimoji infraraudonoji spinduliuotė, t. y. diapazonas, apimantis šiluminę spinduliuotę. O VHS 1256 b yra labai jauna, vos 150 mln. metų amžiaus, vis dar gana įkaitusi nuo formavimosi proceso. Jos atmosfera, kurioje galima rasti smėlio debesų, siekia 830 laipsnių pagal Celsijų.
Dėl šios šilumos ir mažos gravitacijos planetos dangus yra toks audringas. Mokslininkai analizavo JWST užfiksuotą šviesą, smulkiai tyrinėdami spektrą ir siekdami išsiaiškinti įvairių elementų, sugeriančių tam tikro ilgio bangas, savybes.
Taip jie nustatė įvairias dujas, kurių aptiko objekto atmosferoje, nuolat besikeičiančius smėlio debesis, greičiausiai sudarytus iš enstatito, forsterito ar kvarco.
Duomenys buvo tokie išsamūs, kad tyrėjai galėjo nustatyti ir skirtingo dydžio grūdelius – nuo smulkesnių, tarsi dūmų dalelių, iki didesnių, pavyzdžiui, smėlio. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad šie didesni grūdeliai yra per sunkūs, kad galėtų likti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, ir turėtų kristi atgal į vidų, nes mažesnės dalelės kyla aukštyn.
Dėl to per 22 valandas trunkančią parą susidaro dramatiški šio pasaulio ryškumo ir šviesumo svyravimai, o tai leidžia manyti, kad silikatų debesys gali būti įprastas tokių svyravimų rudosiose nykštukėse susidarymo mechanizmas. Komanda mano, kad šiuos stebėjimus būtų galima lengvai pakartoti ir kitoms rudosioms nykštukėms, o tai padėtų mums daugiau sužinoti apie šiuos keistus objektus.
Tyrimas paskelbtas žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.
